„Finansų ministerija, pirminiais paskaičiavimais, minėjo apie 37–40 milijonų (eurų – BNS), bet dabar jau aš suprantu, kad ta suma gali ženkliai didėti. Kiek ji gali didėti, labai sunku pasakyti, nes, kaip sakiau, viskas priklauso ir nuo tarifo, nes lenkų apmokestinimo tarifas yra 60 procentų“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį kalbėjo V. Sinkevičius.
Jo teigimu, Lietuvai viršpelnį apmokestinus tiek pat, šalyje veikiantis lenkų „Orlen“ koncernas galėtų „susimokėti tik Lenkijoje, o Lietuvoje tiktai deklaruoti susimokėjimą“, todėl reikalingas „protingas tarifas“.
„Aš manau, kad taip, pasiūlyti mažesnį (tarifą – BNS), kad jis būtų palankus susimokėti Lietuvoje. Bet vėlgi pakartosiu, kad ignoruoti kuro kainų taip pat nedera, nes tiek kiekvienas namų ūkis tą jaučia, tiek verslas tą jaučia“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Politiko manymu, dalis galimų biudžeto pajamų iš viršpelnio mokesčio turėtų būti skiriama degalų akcizui mažinti.
„Mes matome, degalinėse kainos nėra sumažėjusios, jos yra išlikusios. Yra demokratų siūlymas mažinti akcizą. Ir visgi, jeigu mes nusprendžiame priimti viršpelnio įstatymą, aš norėčiau, kad dalis tų lėšų būtų nukreipta į akcizo mažinimą“, – sakė jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, tam skiriama pajamų dalis priklausytų nuo įmonių gaunamo viršpelnio, apie kurį politikams stinga duomenų.
„Dabar yra įdomi situacija, kai „Orlen Lietuvos“ ketvirtinių ataskaitų mes nematome, ir aišku, kad kyla klausimų, kodėl. Galbūt tai yra susiję iš tiesų su tikrai gera situacija, kuri susiklostė rinkoje“, – kalbėjo demokratų lyderis.
„Aš jokiu būdu nenoriu kaltinti įmonės, nes tai pirmiausia yra susiję su įvykiais Hormuzo sąsiauryje, bet akivaizdu, kad tai galėjo būti toks nukritęs iš dangaus aukso puodas. Bet mūsų gyventojai jaučia tuos įvykius visai kitaip, jiems ne aukso puodas nukrito, jiems sumažėjo namų ūkių pajamos“, – pažymėjo jis.
BNS rašė, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams skubiai įvertinti energetikos įmonių pelną bei viršpelnį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas.
Kaip anksčiau nurodė ministras pirmininkas, „Orlen“ informavo Vyriausybę, kad papildomas „Orlen Lietuvos“ apmokestinimas paveiktų koncerno planus toliau investuoti į gamyklą Mažeikiuose.
Lenkija neseniai jau įvedė energetikos įmonių viršpelnio mokestį, tikintis, kad tai papildys biudžetą apie 4 mlrd. zlotų (apie 940 mln. eurų), o lėšos bus skirtos degalų kainoms mažinti.
(be temos)