KARŠTAS VANDUO

Du mušasi - trečias nelaimi

Iki šiol dvi garsiausios uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“ nesutaria, prieštarauja, konfliktuoja tarpusavyje, viena kitos adresu užsakinėja specialius straipsnius spaudoje. Nors sakoma, kad trečiasis laimi, kai du pešasi, tačiau kol kas nepanašu, kad šiose muštynėse laimėtų tas trečiasis – vandens ir šiluminės energijos vartotojas.

Kaip nudirti kailį

Nesutarimų ir konflikto priežastis, kuri aiškiai skaitoma publikacijose, skirtose nesutarimų temai, abiejų monopolininkų vienoda: be didelių nuostolių sau ir savo pelnams kuo daugiau kailių nudirti nuo paprastų jų paslaugų vartotojų.

Monopolininkų pelnų dydžiai ir skaičiai, nuskambėję miesto spaudoje (ypač kalbant apie „Klaipėdos energiją“), supykdė ne vieną klaipėdietį. Į kolegos Juozo Skripkausko publikaciją „Įmonei pelnas svarbiau už žmones“ („Klaipėda“, 2003 08 21) internetu atsiliepė dvi dešimtys skaitytojų, pasipiktinusių uostamiesčio šilumininkų pelnu ir nuo visuomenės slepiamomis darbuotojų algomis. Nors Klaipėdos miesto savivaldybė valdo kontrolinį „Klaipėdos energijos“ akcijų paketą, tačiau vadovaujantis jos pačios valdomos bendrovės akcininkų susitarimu informacijos apie atlyginimus viešai negali skelbti netgi mero pavaduotojas. Ar būna absurdiškiau? O gal tikrai yra ką slėpti?

Karštas vanduo – dangaus dovana

Absurdu tampa ir niekaip neišsprendžiamas klausimas, kas bus karšto vandens tiekėjas. Atrodytų, sveiko proto žmonėms nesunku suprasti, kad „Klaipėdos vanduo“ gyventojams tiekia šaltą geriamąjį vandenį ir visiškai atsako už savo ūkį. Už karštą vandenį „Klaipėdos vanduo“ neatsako. Jie jo nešildo, gyventojams patys netiekia. Tačiau kai iš čiaupų nepaliaujamai teka karštas vanduo, nebegali suprasti: karštas vanduo teka, tačiau šiandien juridine prasme Klaipėdoje jo lyg ir niekas netiekia. Tai gal ir mokėti už jį nebeverta? Priimkime jį lyg Dangaus dovaną...

Teorija ir praktika

Rugpjūčio 21 d. „Klaipėdoje“ „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus padėjėjas Vytautas Petrulis pripažino, kad nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus Geriamojo vandens įstatymui ir Šilumos ūkio įstatymui, buvo nustatytos sąvokos, kas yra šalto geriamojo vandens tiekėjas ir kaip gyventojai gali apsirūpinti karštu vandeniu.

Tačiau kaip neretai būna gyvenime, teorija ir įstatymai kalba vienaip, o realybė diktuoja savo taisykles ir sąvokas: „Klaipėdos vanduo“ nenori ir negali būti karšto vandens tiekėjas, „Klaipėdos energija“ gali, bet nenori būti karšto vandens tiekėja. Prieštaravimų priežastis paprasta: kasmet vis didėja geriamojo vandens nuostoliai gyvenamuosiuose namuose, kurie pernai pasiekė net 7 mln. litų. Iš „Klaipėdos vandens“ informacijos aiškėja, kad vien karšto vandens nuostoliai siekė 4 mln. litų.

Kad tik brangiau

Kai du mušasi – čia trečiasis nelaimi. Dviejų monopolinių bendrovių kautynių lauke kasdien pralaimi paprasti vartotojai. „Klaipėdos vanduo“ jau kada buvo skaičiavęs, kad jeigu karšto vandens tiekėja būtų buvusi pripažinta “Klaipėdos energija”, planuotasis ir skandalingai aptarinėtas (bet nepatvirtintas) abonentinis mokestis už šaltą vandenį gyventojams būtų sumažėjęs nuo 9,53 iki 5,25 Lt. Kintamoji kainos dalis visiems vartotojams būtų išlikusi ta pati - 3,19 Lt už vieną kub. metrą. Tačiau ir miesto valdžios pozicija – ne vartotojų naudai: tegu gyventojai kuo brangiau moka už vandenį.

Lūžio epocha

Šiandien Klaipėdos savivaldybės taryboje liberalai ir centristai, susilieję į vieną partiją, turi absoliučią daugumą. Prieš rinkimus liberalų vadas E.Gentvilas buvo pareiškęs, kad Lietuva – „durnių laivas“, kad joje daug absurdo ir kad jis tas absurdiškas situacijas išspręs, tik apie jas jį reikia informuoti. Argi porą mėnesių vykstantys mūšiai tarp dviejų bendrovių dar nėra pakankamas pagrindas reaguoti į absurdišką situaciją?

Nesutarimų pagrindas – vandens nuostoliai ir ydinga suvartoto vandens deklaravimo sistema. Jeigu iš sovietinių laikų būtume gavę palikimą – suderintą komunalinių patarnavimo sistemą ir ji būtų buvusi pelninga, tai šiandien dėl karšto vandens tiekėjo klausimų nekiltų. Priešingai, įvairios bendrovės ar kompanijos stovėtų eilėse dalyvaudamos konkursuose ir kuo pigiau siūlytų savo paslaugas.

O gal miesto politikų neveiklumo priežastis – ta aplinkybė, kad “Klaipėdos vanduo” yra šimtaprocentinė savivaldybės įmonė, o „Klaipėdos energijoje“ nemažą įtaką jau daro privatūs akcininkai? Gal kai kurie tarybos nariai per rinkimus buvo finansiškai paremti tų pačių akcininkų ir dabar nedrįsta priimti visiems miestiečiams naudingo ir paprasto sprendimo?

Kol gyvename lūžio epochoje, karštas vanduo mums teka lyg savaime.