Tokią rekomendaciją pateikė EBPO ekspertų grupė, atlikusi Valstybės kontrolės išorės peržiūrą.
„Viena iš rekomendacijų – įsteigti visiškai nepriklausomą fiskalinę tarybą. (...) Taip pat reikia užtikrinti aiškų mandatą ir tinkamą išteklių skyrimą, tai turėtų būti daroma Parlamento lygiu“, – bendrame Seimo Audito ir Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje trečiadienį sakė EBPO misijos Lietuvoje vadovė Scherie Nicol (Šerė Nikol).
Ji pabrėžė kad naujai institucijai reikėtų nepriklausomų vadovų, kurie būtų skiriami pagal nuopelnus.
„Fiskalinės tarybos modelis yra labai veiksmingas kitose šalyse, fiskalinės tarybos nariai yra labai svarbūs, kai reikia pranešti visuomenei apie institucijos darbą. Toks modelis gali padėti užtikrinti, kad tarybos nariai bus nepriklausomi ir veiksmingi“, – teigė S. Nicol.
Pasak jos, tam būtina užtikrinti tinkamus išteklius, nes darbuotojų atlyginimai nėra konkurencingi.
Tuo metu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sakė sutinkanti, kad fiskalinės institucijos funkcija būtų atskirta nuo audito funkcijos.
„Džiaugiuosi, kad mes įtvirtiname nepriklausomos fiskalinės institucijos funkciją aiškiai atskirdami nuo aukščiausios audito institucijos funkcijos, manau, tai sustiprins nepriklausomumą, funkcijos aiškumą ir jos grynumą“, – komitete kalbėjo I. Segalovičienė.
Buvusi valstybės kontrolierė socialdemokratė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad būtų svarbu įsteigti nepriklausomą fiskalinę instituciją, tačiau jai reikėtų užtikrinti tinkamus resursus.
„Esu labai už tai, kad mums reikia turėti atskirą nepriklausomą fiskalinę instituciją, kuri galėtų įvykdyti visas misijas ne klerkų, technokratų, kurie tik skaičiukus mato, bet sukaupti tuos žmones, mokėti jiems gerą atlyginimą, kad galėtų užsiimti analitika, labai rimtai prognozuoti“, – teigė parlamentarė.
„Turimi resursai niekaip neįgalina pritraukti tokius žmones, nes atlyginimai yra nekonkurencingi“, – pridūrė ji.
Tarp EBPO rekomendacijų – ir didinti Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento matomumą ir jo poveikį.
„Buvo keli žingsniai atgal, o ne į priekį šioje srityje. Buvo pakeistas logotipas, pasitelkta kita spalva Biudžeto stebėsenos departamentui, palyginti su Valstybės kontrole, bet suinteresuotosios šalys vis dar painioja šias dvi institucijas, ne visai supranta, kuriai institucijai užduoti kurį klausimą, taip pat buvo pašalintas šios institucijos tinklalapis, ji nebedaro spaudos konferencijų. Tai sumažino departamento galimybę kalbėti garsiai Lietuvos nepriklausomos fiskalinės institucijos vardu“, – teigė S. Nicol.
Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė sutinkanti su rekomendacijomis didinti departamento matomumą ir poveikį, tačiau pabrėžė, kad tam reikia daugiau resursų.
„Girdžiu suinteresuotų šalių poreikį dėl didesnės analizės, ne vien tai, kas parašyta teisės aktuose, visiškai sutinku su tuo, ir kad turime greičiau reaguoti, bet viskas susiję su žmogiškaisiais ištekliais, finansiniais resursais“, – teigė J. Rukšėnaitė.
Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius teigė manantis, kad Valstybės kontrolė turi visišką savarankiškumą.
„Valstybės kontrolės struktūroje neturime didelių nusiskundimų, darbas vyksta, savarankiškumas šiai institucijai pilnai suteiktas. Galima sutikti, kad galbūt reikėtų didesnio matomumo ir komunikacijos su visuomene“, – posėdyje sakė „aušrietis“.
Lietuva, kaip ir visos ES narės, iki 2025 metų pabaigos privalo perkelti į nacionalinę teisę atnaujintą ES direktyvą, kuri stiprina nepriklausomų fiskalinių institucijų vaidmenį ir nustato aukštesnius reikalavimus jų nepriklausomumui, teisiniam įtvirtinimui ir ištekliams.
Naujausi komentarai