Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad per artimiausius kelerius metus ar dar vėliau bankai vėl liberalizuotų dabar vis labiau griežtinamą būsto paskolų teikimo tvarką. Vis dėlto būstą įsigyti darysis šiek tiek lengviau, prognozėmis dalijasi ekonomistai.

Kainos greitai neaugs

Ateityje Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) įperkamumo rodiklis gerės, įsitikinęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Šalis integruojasi į turtingesnę ekonominę erdvę, kurioje ir vidutinis darbo užmokestis, ir kitos pajamos kelis kartus didesnės nei dabar Lietuvoje. "Negalima atmesti galimybės, kad bus kataklizmų, kai tendencijos bus priešingos. Tačiau vertinant dabartines tendencijas, galime manyti, kad per artimiausius dešimt metų gyventojų pajamos vidutiniškai turėtų augti sparčiau nei NT kainos. Tai reikš, kad žmogus už savo metinę algą galės pirkti didesnį NT kvadratinių metrų skaičių, nei yra pajėgus dabar", – prognozavo finansų specialistas.

Šios aplinkybės, ekonomisto teigimu, ne tik gerins galimybes pirkti nuosavą būstą, bet ir jį nuomotis, nes nuoma bus pigesnė. "Taigi žmogus išleis mažesnę savo vidutinių pajamų dalį nuomai ir bus labiau pasirengęs pasinaudoti galimybėmis apsirūpinti NT", – sakė G.Nausėda.

Viltys – į save

Banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tvirtina, kad būsto kainų pokyčiai atkartos pajamų pokyčius, ir, vertinant šias tendencijas, galima sakyti, kad galimybės įsigyti būstą nesikeis. Prie to reikia pridėti dar dvi sąlygas.

"Lietuvoje yra nedidelė dalis žmonių, kurie uždirba didesnes nei vidutinės pajamas, ir didelė dalis žmonių, uždirbančių mažiau. Jeigu šis atotrūkis mažėtų, būtų galima kalbėti apie gerėjantį būsto įperkamumą – daugiau žmonių galėtų jį įpirkti. Taip pat svarbu, ar žmonių darbo užmokestis augs sparčiau nei būsto kainos. Sudėjus šias tris sąlygas į vieną išvadą, manyčiau, kad ilgainiui galėtume tikėtis geresnio būsto įperkamumo", – prognozavo šeimos finansų ekspertė.

Taigi viltis dėl didesnių galimybių įsigyti būstą gyventojai turėtų sieti su tuo, kad per artimiausius metus NT kainos augs ne taip sparčiai kaip pajamos ir kad didės visuomenės dalis, kuri gauna didesnes nei vidutinės pajamas. Juolab kad būsto paskolos dar ilgai nebebus lyg atrištas pinigų maišas.

Paskolų nebežarstys

Tikėtis, kad bankai imtųsi liberalizuoti NT paskolų teikimą ir jas gauti darytųsi lengviau, pagrindo nėra, o paskolų palūkanos artimiausią dešimtmetį neišliks tokios žemos kaip dabar, perspėjo abu pašnekovai.

G.Nausėda pabrėžė, kad bankai mažai patys sprendžia dėl to, kiek liberaliai gali teikti paskolas. Jų veiklą reguliuoja, kiekybinius ir kokybinius apribojimus nustato Lietuvos bankas, o dabar – ir Europos centrinis bankas. "Per pastaruosius kelerius metus buvo apribotos kai kurių namų ūkių galimybės pasiimti paskolą. Dabar atsiranda iniciatyvų įvesti naujų papildomų apribojimų. Tai eliminuoja dalį potencialių skolininkų. Nemanau, kad ateityje bus kokių nors mėginimų vėl liberalizuoti kreditavimo politiką", – sakė pašnekovas.

Vertinant tai, kaip keisis palūkanų normos ir ar jos netaps kliūtimi įsigyti būsto paskolą, G.Nausėda nemano, kad tai taptų dideliu iššūkiu augant gyventojų pajamoms. "Jeigu ekonomikai viskas gerai ir ji sparčiai kyla, yra didesnė infliacija, tuomet ir palūkanų normos būna didesnės, nes centriniai bankai taip pat jas taiko aukštesnes, o tai turi įtakos visiems bankams. Bet ir žmonių pajamos spartaus ekonomikos kilimo metu auga kur kas sparčiau nei lėto augimo ar nuosmukio laikotarpiu. Tad nemanau, kad šiuo atžvilgiu susidarytų problemos ir, padidėjus paskolų palūkanų normoms, paskolų gavėjai staiga nustotų naudotis šia paslauga", – teigė ekonomistas. Tiesa, tokiems pokyčiams nepasirengę būna jau paskolas turintys žmonės, jas gavę esant mažoms palūkanų normoms ir ėmę paskolą, maksimalią savo pajamų ir paskolos įmokų dydžio ribai, kokią gali mokėti. "Lietuvos bankas ir atsižvelgė į šiuos atvejus, priimdamas naujus būsto kredito apribojimus", – sakė G.Nausėda.