EKONOMISTAS APIE SIŪLOMĄ VISUOTINĮ NT MOKESTĮ: JIS YRA TIKSLINGAS IR SOCIALIAI TEISINGAS

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad įvedus siūlomą visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį įvyktų transformacija iš labai ydingos dabartinės sistemos, kuomet reikia skaičiuoti, sumuoti būstus prie objekto apmokestinimo. Pasak jo, šiuo atveju tai nėra mokesčio didinimas, nes daugeliui tai labiau atsilieptų kaip mokesčio pakeitimas.

„Labai geru principu padaromas lengvatinis mokestinis pirmajam būstui, pirmo būtinumo prekei, kurios negali niekaip išvengti, negali gyventi miške, po tiltu. O jau antrasis, trečiasis būstas apmokamas gerokai didesniu tarifu, čia akivaizdu, kad yra ekonominio efektyvumo ir socialinio teisingumo bruožas, tuomet tie, kas turi daug būstų, kurie jau turi ir antrą būstą, ir atostogom, ir galbūt nuomoja, jie susimokėtų gerokai didesnius mokesčius“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.

Jis mano, kad įvedus siūlomą visuotinį NT mokestį, būtų surinkta gerokai daugiau pinigų iš šio mokesčio į biudžetą ir jis taptų tikslingu, kas yra labai geras mokesčių sistemos bruožas. Anot jo, tuomet surinkti pinigai atitektų savivaldybei bei atsivertų kelias, bent kai kurioms visuomenės grupėms mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), nes šiuo metu GPM yra svarbus savivaldybių pajamų šaltinis.

„Jeigu jos (savivaldybės – ELTA) gauna alternatyvų pajamų šaltinį iš nekilnojamo turto mokesčio, jeigu tai reikšmingos pajamos, tuomet gali mažinti darbo apmokestinimą. Tokiu atveju tai būtų geras, sisteminis visos Lietuvos mokesčių sistemos pokytis“, – aiškino N. Mačiulis.

„Šioje vietoje būtų galima pritarti (Seimo – ELTA) opozicijai, kad norėtųsi matyti ne vieno mokesčio pakeitimus ir reformą, bet kaip atrodys ir kiti mokesčiai“, – pridėjo jis.

Ekonomistas tvirtina, kad mokestis yra tikslingas ir pirmas būstas yra labai simboliškai apmokestinamas, o tuo tarpu turtingesnių, daugiau NT objektų turinčių asmenų mokestinė našta progresyviai didėja, kas yra teisinga ir efektyvu.

„Kol kas tai yra labai simboliniai mokesčių tarifai, greičiausiai tikslas pakeisti patį mokesčių įstatymą, padaryti jį panašesnį į tai, kas yra Vakarų valstybėse, pažangesnėse valstybėse, o po to jau ateityje atsirastų galimybės tiesiog pakalibruojant tuos mokesčių tarifus, padaryti kažkokį labiau apčiuopiamą pajamų šaltinį, nes 25 mln. eurų savivaldybių biudžetuose nėra didelė suma“, – sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas.

ELTA primena, kad G. Skaistė ketvirtadienį pristatė siūlymus dėl visuotinio NT mokesčio įvedimo.

NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviniais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Už savivaldybės NT vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.