EKONOMISTAS: KAINAS DEGALINĖSE GALI STABILIZUOTI „LAUKINĖ KORTA“

2 Eur už litrą A.95 benzino perkopusios kainos degalinėse nestabdo pagreičio: jos ir toliau auga. „Ar bus tam pabaiga ir ties kuria riba?“ – apie tai teiravomės ekonomisto Mariaus Dubnikovo.

Kai kuriose degalinėse Kaune trečiadienį litras A95 benzino jau kainavo 2,119 Eur, litras dyzelino – 1, 989 Eur.

Situaciją ir tendencijas degalų rinkoje „Kauno dienai“ komentavęs ekonomistas M. Dubnikovas pabrėžė, jog degalų rinka pastaruoju metu ypač nestabili, sujaukta, nenuspėjama.

„Pagrindinė spartaus brangimo priežastis yra naftos kainų pakilimas – prieš gerus metus naftą kainavo gerokai pigiau. Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka. Labai svyruoja pačių degalų rinka, nes Rusija yra ne tik pačios naftos, bet ir perdirbtos naftos produktų – benzino, dyzelino – tiekėja. Pakankamai rimtas tokios produkcijos tiekėjas yra ir Baltarusija. Savo kaina duoda ir rusiškai naftai Europoje taikomas embargas. Dar nepamirškime, kad Lietuvoje buvo padidintas akcizas dyzelinui. Visos šios aplinkybės lemia, kad turime tuos du eurus už litrą“, – degalų kainų didėjimo priežastis vardijo M. Dubnikovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Paklaustas, ar galėtų prognozuoti, ties kuriuo tašku kainų didėjimas bent kurį laiką stabilizuosis, ekonomistas kalbėjo apie nežinia kada iškrisiančią „laukinę kortą“.

„Svarstant, kada kaina galėtų stabilizuotis, reikia pabrėžti, kad nafta nėra rinkos prekė absoliučiąja prasme. Nėra taip, kad tik rinka nustatinėja jos kainas. Mes juk turime šioje srityje žaidėją – naftą eksportuojančių šalių organizaciją OPEK, kuri iš esmė yra kartelis. Kartelis bet kurią akimirką gali nuspręsti padidinti naftos gavybą, bet atspėti, kada gali būti tokie nutarimai, nėra jokių šansų. Tačiau kartelis yra suinteresuotas rinkos stabilumu, todėl kažkuriame taške, nesakau, kad šiame, bet jei kainos dar aukščiau kiltų, jie įsijungtų ir padidintų gavybą, kad kaina būtų stabilizuota, kad eksportuotojai nepatektų į situaciją, kai vartotojai negrįžtamai nusisuks nuo naftos ir naftos produktų. Tai čia yra ta, kaip sakau, nenuspėjama laukinė korta, kuri kažkuriuo momentu turėtų iškristi.

M. Dubnikovo pastebėjimais, didėjančiomis kainomis vairuotojus nuolat gluminančios degalinės šioje situacijoje nepiktnaudžiauja ir nesiekia išspausti maksimaliai daugiau naudos.

Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka.

„Pati palankiausia situacija degalinėms yra tada, kai kainos stabilios. Pirma, lenktyniavimas su kainomis yra labai rizikingas, antra, didėjant kainoms vartojimas ilgainiui mažėja ir vis mažiau litrų gali būti parduodama. Mažiau parduodamų litrų reiškia, kad mažiau klientų atvažiuoja į degalinę, o degalinių verslas nėra tik degalų pardavimas. Pavyzdžiui, kai kurios degalinės daugiau uždirba iš savo parduotuvių, nei iš kuro pilstymo ir jos suinteresuotos turėti kuo daugiau klientų. Todėl aš piktnaudžiavimo nematau. Gal kartais susidaro palankios situacijos, kai nupirkus pigiau ir staiga pakilus kainoms, gali parduoti brangiau. Bet degalinių konkurencija Lietuvoje yra pakankamai nuožmi. Tad manau, kalbėti apie piktnaudžiavimą tikrai neverta“, – patikino M. Dubnikovas.