Tuo metu institucijų atstovai teigia, kad dėl dabartinio apskaitos modelio nepriklausomi elektros tiekėjai patiria milijoninių nuostolių, todėl siekiama juos kompensuoti. Tačiau kompensacijos bus skaičiuojamos vertinant ne bendrus jų nuostolius, o tik iš gaminančių vartotojų veiklos.
Energetikos viceministras pabrėžia, kad šiais metais šalyje numatomas kaupiklių proveržis, todėl tai mažins balansavimo kaštus bei elektros kainų svyravimus.
„Mes matome, kad dėl šių pokyčių dauguma (pramonės įmonių, gaminančių elektrą sau – BNS) šiais metais kris į garantinį tiekimą“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pirmadienį teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas V. Janulevičius.
„Yra apie 200 stambesnių įmonių, kurios rinkosi gaminantį vartotoją (gamintis elektrą – BNS), investavo savo pinigus. Investavo tam, kad stabilizuotų (elektros – BNS) kainą ir tiekimą ir joms atsiguls papildoma našta, kuri bus nuo 40 iki 60 eurų už megavatvalandę (didesnė kaina – BNS)“, – aiškino pramonininkų lyderis.
Ekonomikos komitete vyko klausymai dėl Energetikos ministerijos siūlomų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, kurie užtikrintų tolesnę gaminančių vartotojų plėtrą išlaikant vadinamąjį dvipusės apskaitos modelį, pagal kurį vartotojas pagamintą elektrą saugo tinkle ir susigrąžina, kai ji jam reikalinga.
Ministerijos teigimu, šis modelis sudaro palankias sąlygas gaminantiems vartotojams, tačiau elektros tiekėjai patiria nuostolių, nes skiriasi gaminančių vartotojų į tinklus patiektos ir per kaupimo laiką susigrąžintos energijos vertė.
Todėl pataisomis siūloma kompensuoti nepriklausomiems tiekėjams dėl skirtingų kainų dieną ir vasaros laiku, kai saulės elektros pagaminama daug, ir vakaro bei žiemos laikotarpio, kai daugiau jos naudojama.
Tokiu būdu gaminantiems vartotojams elektra pabrangtų iki vieno cento už kilovatvalandę, kitiems vartotojams – iki 0,25 cento. Ministerijos skaičiavimais, vidutinis buitinis vartotojas už elektrą per mėnesį papildomai mokėtų 56 centus, o vidutinis gaminantis vartotojas – 5,6 euro.
Ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad išlaikant dvipusės apskaitos modelį nereikės įvesti vadinamojo grynojo atsiskaitymo modelio, kai atsiskaitoma ir susigrąžinama tikrąja elektros verte.
Nauja tvarka mažins pramonės konkurencingumą
V. Janulevičiaus teigimu, pataisos sprendžia gyventojų, tačiau ne verslo, kuris irgi gamina elektrą, problemas. Pramoninkų atstovas pabrėžė, kad gamyklos daugiausiai elektrą vartoja ir gamina dienos metu, todėl nesipelno iš kainų skirtumo.
„Mes sprendžiame gyventojų problemas, kurie dažniausiai vartoja vakare, bet pramonė vartoja dažniausiai dieną. Mes nesame tie, kurie tolygiai destabilizuoja situaciją, nes mes dirbam dienomis, kai saulė būna“, – kalbėjo LPK vadovas.
„Esmė yra užtikrinti stabilias kainas gamybininkams, nes tai yra eksportas – mes turime būti konkurencingi“, – pridūrė jis.
Anot V. Janulevičiaus, balansavimo kaštus reikia padalinti po lygiai vartotojams ir tiekėjams.
„Reikia dalintis tuos balansavimo kaštus. Tai galbūt kalbėti apie 50 proc. kofinansavimą balansavimo kaštų, kad 50 proc. tiekėjas ieškotų, kaip optimizuoti savo balansavimo kaštus, 50 proc. galbūt prisiimtų visi kiti“, – teigė Pramonininkų konfederacijos vadovas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad tiekėjai turėtų sumažinti balansavimo kaštus.
„Kad nepriklausomiems tiekėjams būtų spaudimas optimizuotis balansavimo kaštus, nes palyginti su latviais ir estais, jis yra aukštesnis“, – posėdyje kalbėjo R. Pocius.
Energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, kad balansavimo kaštai iš dalies priklauso ir nuo elektros tiekėjų.
„Balansavimo kaštų susidarymas priklauso ir nuo pačių nepriklausomų tiekėjų geresnio ir mažiau gero darbo, nes jeigu tu tinkamai suprognozuoji, tai gali turėt mažesnę balansavimo kaštų dalį“, – komiteto posėdyje teigė viceministras.
„Kitais (2026 metais – BNS) metais turėsime kaupiklių proveržį šalyje, kurie būtent ir padės mažinti balansavimo kaštus, mažins elektros kainų svyravimus“, – pridūrė jis.
Elektros tiekėjų nuostoliai gali siekti 120 mln. eurų
VERT BNS pranešė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai per tris 2025 metų ketvirčius dėl dvipusės apskaitos galėjo patirti virš 100 mln. eurų nuostolių.
„Visų trijų pagrindinių elektros tiekėjų – „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum“ – (...) patirti nuostoliai, neoficialiais ir apytikriais skaičiavimais, gali siekti apie 120 mln. eurų“, – komentare BNS teigė energetikos rinkos reguliuotojas.
Anot R. Pociaus, dėl augančių nuostolių nepriklausomi tiekėjai privalo didinti įstatinį kapitalą: „Du iš trijų nepriklausomų tiekėjų jau yra pasididinę įstatinį kapitalą, trečias planuoja didinti įstatinį kapitalą netrukus.“
Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys kėlė klausimą, ar teisingai apskaičiuojami nuostoliai, nes elektros tiekėjai priklauso įmonių grupėms, kurios ir gamina elektrą.
„Didysis klaustukas yra, kaip mes apskaičiuojam tiekėjų nuostolius. Tiekėjai yra vertikaliai integruotos grupės, kurios turi tiek gamybos veiklą, tiek mažmeninės prekybos veiklas. Mes matome, kad šiuo atveju gamybos veiklos yra atskirtos nuo mažmeninės prekybos veiklų. Gamybos apskaitoje (įmonės – BNS) deklaruoja didelius pelnus, o mažmeninė prekyba yra minusinė“, – Seimo komiteto posėdyje kalbėjo buvęs energetikos ministras.
„Aišku, kad dalis pelno turi būti skirta tiems nuostoliams padengti“, – pridūrė jis.
Energetikos viceministras A. Daukšas patikino, kad vertinant kompensacijų dydį elektros tiekėjams bus skaičiuojami ne bendri jų nuostoliai, o tik iš gaminančių vartotojų veiklos.
„VERT bus pateikinėjamos audituotos ataskaitos, kuriose bus izoliuotai pasižiūrima į tai, kiek gaminančių vartotojų veiklos segmente tiekėjui susigeneravo atitinkamų papildomų kaštų“, – kalbėjo A. Daukšas.
„Tiekimo veikla yra labai aiškiai atskirta. Neturėtų būti kryžminės subsidijos tarp skirtingų veiklų, ką draudžia ES teisė“, – pridūrė R. Pocius.
Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas skundėsi, jog nepriklausomi tiekėjai didina abonementinį mokestį vartotojams.
„Nepriklausomi tiekėjai savo nuožiūra nustato pastoviąją dalį arba abonementinį mokestį. Jeigu pernai jis buvo 1,5 euro kiekvienam vartotojui, tai dabar kalba eina apie 3, 5, 7 eurus. Šiandien įstatymas joks neriboja to, todėl mes siūlome, kad to negalėtų būti“, – posėdyje kalbėjo V. Milėnas.
Jis pasiūlė įstatyme įrašyti 2 eurų mokesčio lubas, tačiau VERT vadovas tam nepritarė.
„Mes negalime pritarti ribojimams kainodarai, jei turime liberalizuotą rinką“, – posėdyje tikino R. Pocius.
Jis akcentavo, kad tokie mokesčiai taikomi būtent dėl dvipusės apskaitos elektros tiekėjams patiriant nuostolių.
„Nepriklausomi tiekėjai stengiasi atsikratyti įvairiausias būdais gaminančių vartotojų, šiuo atveju didinant mėnesinį mokestį. Jeigu šitas klausimas išsispręs ir bus priimti sprendimai, nepriklausomi tiekėjai netaikys tikrai tokių didelių mokesčių“, – kalbėjo VERT vadovas.
BNS rašė, kad Vyriausybė gruodį pritarė ministerijos pakartotinai teiktoms Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų projektams. Tam dar turės pritarti Seimas.
VERT pernai birželį pranešė, jog nepriklausomi elektros tiekėjai 2024 metais patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių aptarnaujant gaminančius vartotojus – daugiau, nei pastarieji sukūrė finansinės naudos (11 mln. eurų).
Naujausi komentarai