Liepos mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 15 proc. mažesnė nei birželį ir siekė vidutiniškai 83,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, o Estijoje elektra pigo 14 proc. iki 79,6 euro.

Liepą valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 60 eurų iki 187,2 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Praėjusį mėnesį Baltijos regione vėjo elektrinių energijos gamyba išaugo 64 proc., saulės elektrinių elektros energijos gamyba buvo 3 proc. didesnė nei birželį. Elektros energijos srautai iš Suomijos liepą išaugo 33 proc., o srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos – 9 proc., palyginti su birželio mėnesiu“, – pranešime sakė bendrovės vadovas Martynas Giga.

Anot jo, kainų mažėjimui įtakos turėjo ir 8 proc. sumažėjusios gamtinių dujų kainos ir mažesnis elektros vartojimas.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina liepą mažėjo 24 proc. ir siekė maždaug 25,1 euro. Pasak M. Gigos, kainų mažėjimą „Nord Pool“ regione daugiausiai lėmė didesnis nei sezoninė norma kritulių kiekis Šiaurės šalyse, turėjęs teigiamos įtakos vandens srautams, vandens energijos gamybai ir Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymui, nors pripildymo lygis vis tiek liko žemiau normos.

Liepą Baltijos šalyse suvartota 1914 GWh elektros – 2 proc. daugiau nei birželį, bet 7 proc. mažiau nei pernai liepą. Lietuvoje ir Latvijoje liepą elektros suvartota 9 proc. mažiau negu prieš metus, atitinkamai 885 ir 475 GWh, Estijoje – 554 GWh, arba 2 proc. mažiau.

Baltijos šalyse pagaminta 836 GWh elektros – 11 proc. mažiau nei birželį. Lietuvoje gamyba augo 11 proc. iki 419 GWh, Latvijoje – sumažėjo 37 proc. iki 110 GWh, o Estijoje – sumažėjo 22 proc. iki 307 GWh.

Baltijos šalys bendrai pasigamino 44 proc. joms reikalingos elektros, Lietuvoje – 47 proc., Latvijoje – 23 proc., o Estijoje – 55 proc.