Reformos reforma

Lietuvos Finansų ministerija (FM), išnagrinėjusi per 200 asociacijų, asmenų, lobistų ir institucijų pateiktų siūlymų, šį pirmadienį pateikė atnaujintą mokesčių pakeitimų paketą. Pataisos kiek švelnesnės nei ankstesnis variantas, tačiau, žinoma, tarifai kyla aukštyn, nes toks ir yra šios reformos tikslas – valstybei gauti daugiau pinigų augančioms išlaidoms padengti, visų pirma – saugumui stiprinti.

Tokią pat dilemą sprendžia ir kitos šalys. Mūsų kaimynų estų, į kuriuos daug metų lygiuodavomės daugelyje sričių, valdžia praėjusią savaitę irgi nusprendė kelti mokesčius. Tiesa, šios reformos išskirtinumas ir tas, kad dabartiniai estų valdantieji nutarė atšaukti savo pirmtakų priimtus mokestinius pakeitimus. 2026–2028 m. turėjo būti įvestas laikinas 2 proc. saugumo mokestis įmonių pelnui ir gyventojų pajamoms. Nuo 2026-ųjų įmonių pelnas ir gyventojų pajamos turėjo būti apmokestintos nuo pirmo euro papildomai 2 proc.

Laikinas saugumo mokestis, kuris planuotas taikyti dvejus metus, atšauktas, tačiau mokesčių pakėlimas – ne. Neterminuotai 2 proc. iki 24 proc. bus didinami pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčiai, o įmonėms liks 22 proc. pelno mokestis nuo paskirstytų pajamų, rašo delfi.ee.

„Įvedinėdama gynybos mokestį ankstesnė Estijos Vyriausybė akcentavo būtent saugumo aspektą. Tačiau šios pataisos nebuvo labai gerai apgalvotos, įvestos žiūrint techniškai, o papildomi mokesčiai turėjo būti mokami pagal naują įstatymą. Dabartinė Estijos Vyriausybė nusprendė, kad, pirma, iš techninės pusės būtų teisingiau tuos papildomus mokesčius reglamentuoti anksčiau buvusių mokestinių įstatymų pagrindu (bus keičiami PVM, GPM, Pelno mokesčio įstatymai). Šie pakeitimai bus neterminuoti. PVM bus 2 proc. didesnis, sieks 24 proc. nuo liepos 1-osios, kitų mokesčių pakeitimas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.“, – kaimynų mokestinius sprendimus komentuoja Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse Leonas Lingis.

Mokesčių ekspertas primena kad šie pokyčiai Estijoje yra tęstiniai: prieš porą metų PVM ir GPM jau buvo padidinti 2 proc. nuo 20 iki 22 proc.

„Estija, susidūrusi su iššūkiais suvaldyti augančias valstybės išlaidas, laikosi požiūrio, kad nori turėti subalansuotus viešuosius finansus. Tai reiškia, kad augančias valstybės išlaidas norima kompensuoti ne tik skolinantis, bet ir didinant mokestines pajamas“, – aiškina L. Lingis.

Pasak jo, nenorima pernelyg praskolinti valstybę, siekiama, kad išliktų protinga bendrojo vidaus produkto (BVP) ir valstybės skolos proporcija, o palūkanos, mokamos už skolą (tai yra pinigus leidžiant dabar, o grąžinant vėliau), išliktų tokiose ribose, kurios priimtinos politikams.

„Estijos politika išlieka konservatyvi: istoriškai šios valstybės skola buvo viena mažiausia Europoje, tiesa, dabar ji padidėjusi. Bet ir toliau Estijos politikai mano, kad ji neturėtų augti pernelyg sparčiai. Mokesčių didinimas, kuris jau įvyko ir toliau vyks, yra tokios politikos pavyzdys“, – sako L. Lingis.

Vertinimas: pasak L. Lingio, Lietuvos FM siūlomos mokesčių pataisos ir jų efektas eurais nėra nei dideli, nei drastiški. Jos nieko nesugriaus ir neturės pernelyg didelio poveikio nei verslui, nei biudžetui. / EY nuotr.

Priežastys kitos

Vis dėlto Estijos ekonomika beveik trejus pastaruosius metus išgyveno nuosmukį, o šiais metais, Baltijos šalių nacionalinių centrinių bankų prognozėmis, kilimas bus menkiausias tarp Baltijos šalių: Lietuvos ekonomikai planuojamas 3,1 proc., Latvijos – 2,1, o Estijos – 1,6 proc. augimas. Estijos komerciniai bankai savo šalies perspektyvas vertino dar pesimistiškiau.

Daug Lietuvos politikų ir verslininkų baksnoja – štai kas nutinka, kai beatodairiškai keliami mokesčiai. 2024 m. Estijoje standartinis PVM tarifas padidintas nuo 20 iki 22 proc. Paskirstytasis pelnas Estijoje buvo apmokestinamas taikant 20 proc. pelno mokesčio tarifą, tačiau šiemet nutarta jį kelti iki 22 proc., o reguliariai išmokamam pelnui anksčiau taikytą lengvatinį 14 proc. tarifą nutarta panaikinti.

Anot Estijos politikų, prastesnius šalies ekonomikos rezultatus lėmė sumažėjęs eksportas į Skandinavijos šalis, su kuriomis Estija istoriškai turi glaudžius ekonominius santykius. Eksporto apimtys sumažėjo ne todėl, kad estų verslininkai kažką daro blogai, o todėl, kad ir Skandinavijos verslininkai susiduria su iššūkiais parduodami savo produkciją. Antra Estijos ekonomikos sulėtėjimo priežastis – darbuotojų trūkumas. Su tuo susiduriame ir Lietuvoje, tačiau Estijos rinkoje šis iššūkis dar didesnis.

„Šios priežastys įvardijamos kaip pagrindinės, kodėl sulėtėjo ekonomikos augimas. Žinoma, šiame kontekste mokesčių, ypač PVM, padidinimas nepadeda, tačiau tai nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis ekonomikos rodiklius“, – pabrėžia L. Lingis.

Vienu ar kitu mokestiniu pakeitimu planuojama surinkti 50 ar 100 mln. eurų daugiau. Tačiau panašaus dydžio sumą taip pat galima sutaupyti iš milijardinių sumų valstybės biudžete.

Didina nežymiai

Kai tik mūsų valdžia pasiūlo kelti mokesčius, verslas muša pavojaus varpais, kad tai stabdys ekonomikos augimą, Lietuva taps mažiau patraukli investuotojams. Keliasdešimt verslą vienijančių organizacijų kreipėsi į Seimo narius, ragindamos atsakingai vertinti geopolitinę ir geoekonominę situaciją, siūlomas mokestines pertvarkas.

L. Lingio vertinimu, šiuo etapu Lietuvos Vyriausybės, konkrečiai – FM siūlomi mokesčių, taip pat ir specifiškai verslui, padidinimai santykinai nežymūs. „Pelno mokestį siūloma didinti tik 1 proc. tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms. Iš kitos pusės, šio mokesčio įstatyme siūloma ir naujų papildomų lengvatų. Summa summarum, nematau, dėl ko Lietuvos verslai turėtų nerimauti“, – mano L. Lingis.

Bet, pasak jo, dėl mokesčių didinimo ir kitose šalyse visuomenėje kyla panašios diskusijos. Estijoje verslas siūlo geriau skolintis, nei didinti mokesčius. Argumentuojama, kad esant aukštesnei infliacijai paskolos nuvertėja, tai yra pasiskolinus dabar ateityje grąžinti reikia santykinai mažiau. Visgi ekspertas primena: nereikia pamiršti, kad palūkanų norma valstybei dabar aukštesnė.

„Galų gale tai ir valstybės finansų politikos klausimas. Dabartinis Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ne kartą yra viešai sakęs, kad jo prioritetas yra Lietuvoje turėti subalansuotus viešuosius finansus. Nenorima augančių valstybės poreikių, ypač gynybos srityje, finansuoti išimtinai skolintomis lėšomis. Siekiama, kad augtų ir mokestinės pajamos, ir tokių pajamų dalis valstybės biudžete“, – primena L. Lingis.

Skaičiai: pasak A. Romanovskio, imant mokesčių visumą Lietuvoje fiziniam asmeniui rezidentui, kuris yra įmonės akcininkas, pelno mokesčio tarifas yra ne 16 proc., o 28,6 proc., Latvijoje ir Estijoje, kur dividendai papildomai neapmokestinami, atitinkamai 20 ir 22 proc. / S. Lisausko / BNS nuotr.

Kur didžiausi

Kurioje iš trijų Baltijos šalių mokesčiai verslui didžiausi? Ar pakėlę juos nepralenksime kaimynų, kas ne į naudą varžantis dėl investicijų? Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, kaip ir kai kurie kiti verslininkai, tikina, kad mokesčiai verslui Lietuvoje didžiausi tarp Baltijos šalių, nors vien lyginant tarifus taip neatrodo.

Jis pripažįsta, kad Lietuvoje galiojantis 16 proc. pelno mokesčio tarifas yra vienas mažiausių visoje ES, tačiau Lietuvoje pelno mokestį moki visada, kai turi pelno, pas kaimynus – tik jei pelnas yra paskirstomas dividendams. Kai latviai ir estai moka dividendus, jie moka 0 proc. GPM. Lietuvos verslininkas moka ir pelno, ir gyventojų pajamų mokesčius.

„Tai reiškia, kad Lietuvoje pelnas fiziniam asmeniui rezidentui, kuris yra įmonės akcininkas, apmokestinamas dvigubai. Latvijoje ir Estijoje taikomas vadinamasis vienkartinis apmokestinimas paskirstant pelną, jis laikomas galutiniu – fiziniai asmenys daugiau papildomai nemoka. Taigi pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra ne 16 proc., o 28,6 proc. Latvijoje ir Estijoje, kur dividendai papildomai neapmokestinami, efektyvus tarifas išlieka atitinkamai 20 ir 22 proc.“, – lygina A. Romanovskis.

Taigi kur mokesčiai verslui Baltijos šalyse didžiausi, lyginant ne tik mokesčių tarifus, bet jų visumą? L. Lingis įsitikinęs: „Vien tarifų lyginti neišeina. Jei lyginame pelno mokesčio įstatymus, Lietuvoje tikrai yra labai daug lengvatų, palengvinimų, kurie gali būti pritaikyti verslams: investicinė lengvata, momentinis nusidėvėjimas, įvairios lengvatos investuojant į inovacijas ir t. t. Tų paskatų yra tiek, kad Lietuvos verslai tikrai turi geras galimybes mokėti mažesnį pelno mokestį. Jei Estijoje nori išsimokėti pelną, pelno mokestis – 22 proc., o Lietuvoje tarifas gali būti gerokai mažesnis nei 16 proc.“, – lygina L. Lingis.

Jis pabrėžia, kad kiekviena valstybė sprendimus priima pagal savo situaciją. Jo vertinimu, estiška pelno mokesčio sistema Estijai kaip šaliai nėra naudinga, Latvijai irgi nebuvo prasminga ją įsivesti.

„Lietuva, turėdama tradicinę pelno mokesčio sistemą ir įvairių lengvatų, paskatų, kurias valstybė priklausomai nuo situacijos gali keisti, turi daugiau įrankių veiksmingai valdyti, skatinti, į ką verslui labiau investuoti, ir atitinkamai reguliuoti surenkamas mokestines pajamas“, – mano L. Lingis.

Estijoje yra kiek kitaip: ten pelno mokestis sumokamas tik tada, kai įmonės akcininkai nusprendžia pelną dividendų forma išsimokėti. Tad, atkreipia dėmesį ekspertas, net augant pelno mokesčio tarifui, kol įmonė mato prasmę investuoti, auginti verslą ir palikti tuos pinigus įmonėje, tol pelno mokesčio gali nemokėti. Tad tam tikra prasme pelno mokesčio tarifo išaugimas Estijoje nebūtinai reiškia ir didesnę mokestinę naštą, ir didesnes mokestines pajamas valstybės biudžete.

Tačiau, atkreipia dėmesį L. Lingis, Estija, turėdama tokią sistemą, visais laikais turėjo problemą, kad neįmanoma prognozuoti, kiek pelno mokesčio bus sumokėta, nes tai priklauso nuo to, kiek įmonių akcininkų nuspręs vienais ar kitais metais išsimokėti dividendų. „Kad valstybė galėtų gauti pelno mokesčio pajamų į biudžetą, Estijoje buvo pasiūlyti mažesni pelno mokesčio tarifai toms įmonėms, kurios pasirenka mokėti pelno mokestį kiekvienais metais. Tie tarifai buvo artimi Lietuvos. Pelno mokesčio tarifo didinimas Estijoje neturi pamatuojamo efekto nei verslui, nei valstybės finansams, nes investuojant pelną ir neišsimokant dividendų to mokesčio galima niekada nemokėti“, – aiškina L. Lingis.

Klaida ar ne

Vis dėlto ar ilgą laiką lietuvių daug kur švyturiu laikyta Estija yra pavyzdys, kaip elgtis ar nesielgti su mokesčių sistema? Ar mokesčių kėlimas buvo klaida?

„Manau, kad ne, nes tam tikrais atvejais valstybė neturi kitos išeities. Tai yra politinės valios ir politinio susitarimo klausimas. Jei Estijos politikams atrodo, kad šis kelias teisingas, tuo keliu valstybė ir eina. Mums reikia turėti savo kelią ir, mano manymu, Lietuvai kaip valstybei tikrai gerai sekasi. O FM šiuo metu siūlomos pataisos, jei bus priimtos, nieko nesugriaus ir neturės pernelyg didelio poveikio nei verslui, nei biudžetui, nes pagal pasiūlytą apimtį jos nėra reikšmingos pinigine prasme“, – prognozuoja L. Lingis.

Jis primena: žmonės išsirinko dabartinę valdžią su jų turėta programa, tad nenuostabu, kad Vyriausybė tą programą ir įgyvendina. Siūlomi įstatymų pakeitimai skirti surinkti daugiau pajamų į biudžetą valstybės reikmėms finansuoti, bet, antra vertus, jie sprendžia ir tam tikrus socialinio teisingumo klausimus, pavyzdžiui, GPM atitinka laimėjusios partijos ir Vyriausybės programą.

Mokesčių didinimas Estijoje nelaikomas pagrindiniu veiksniu, lėmusiu prastesnius šalies ekonomikos rodiklius.

Reikia ir taupyti

Ar siūlomi mokestiniai pokyčiai gali sugeneruoti siekiamą pinigų, visų pirma šalies saugumui didinti, kiekį? L. Lingis laikosi tokios pozicijos: „Kalbant, kaip efektyviai didinti saugumą Lietuvoje, manau, svarbiausias įrankis yra diplomatija. Reikia žiūrėti, kas yra Lietuvos būsimi geriausi partneriai gynybos srityje, dirbti su kaimynais – latviais, ypač lenkais, taip pat Vokietija, žinoma, su JAV. Antra, be abejo, reikia surinkti papildomų lėšų ir per mokesčius, ir per pasiskolintas, ir per perskirstomas lėšas.“

Ekspertas pabrėžia: kurį laiką galime išleisti mažiau, efektyviau planuoti ir naudoti valstybės lėšas. „Vienu ar kitu mokestiniu pakeitimu planuojama surinkti 50 ar 100 mln. eurų daugiau. Tačiau panašaus dydžio sumą taip pat galima sutaupyti iš milijardinių sumų valstybės biudžete. Todėl ir noriu pasakyti, kad siūlomos mokestinės pataisos ir jų efektas, išreikštas eurais, nėra nei dideli, nei drastiški“, – sako L. Lingis.

Jis primena, kad reikia labai gerai apgalvoti, kaip efektyviai pinigus išleisti, taip pat ir saugumo didinimo srityje. „Negalėčiau kompetentingai pakomentuoti, kokios gynybos priemonės turėtų būti perkamos ir diegiamos, kaip veikiama kartu su partneriais, kiek dėmesio skiriama visuomenės švietimui, bazinių įgūdžių pasipriešinimo įvairiomis formomis stiprinimui. Tačiau yra daug temų, kuriomis valstybė turi diskutuoti, o politikai – priimti sprendimų. Negerai, kad šnekama apie mokesčių didinimą ar skolinimąsi, bet nekalbama visų priemonių kontekste. Tai padėtų visuomenei, taip pat ir verslo, geriau suprasti ir objektyviau vertinti vienus ar kitus siūlymus“, – mano L. Lingis.

Mokesčių pataisas Vyriausybė turėtų svarstyti trečiadienį. Jei Seimas iki liepos 1 d. jiems pritars, pakeitimai įsigalios nuo kitų metų.

Kur verslas moka daugiau

Dabar pelno mokestis Lietuvoje – 16 proc. Estijoje ir Latvijoje  gali ir visai nemokėti, jei jis investuojamas į įmonę; jei ne, tarifas siekia atitinkamai 22 ir 20 proc.

PVM standartinis tarifas Lietuvoje yra 21 proc., lengvatiniai – 5 ir 9 proc. Latvijoje standartinis tarifas, kaip ir pas mus, 21 proc., lengvatiniai – 5 ir 12 proc. Estijoje standartinis PVM – 22 proc., lengvatiniai – 9 ir 13 proc.

Šaltinis: Mokesčių verslui tarifai Baltijos šalyse (2025 m.), „EY“

Svarbiausi pakoreguotos mokesčių pertvarkos pakeitimai

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Siūloma savivaldybėms leisti nustatyti NT mokesčio grindis nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų ir nuo 40 tūkst. iki 160 tūkst. bendrasavininkiams. Viršijus šią sumą būtų taikomas nuo 0,1 proc. iki 1 proc. tarifas. Iki šiol ministerija siūlė NT mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės, o šeimai – nuo 80 tūkst. eurų.

GPM. FM siūlo tris 20–32 proc. GPM tarifus. Anksčiau didžiausioms – virš 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, apie 276 tūkst. eurų) – pajamoms siūlytas ir ketvirtas – 36 proc.

Dabar siūlomaa metinėms pajamoms iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) 20 proc., nustatant kai kurias išimtis, iki 60 VDU (apie 138 tūkst. eurų) – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. Dividendams ar tantjemoms, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo ir kai kurioms kitoms išmokoms siūlomas 15 proc. GPM.

Siūloma apmokestinti 350 eurų per metus viršijančią darbuotojo naudą, kai darbdavys apmoka savanorišką sveikatos draudimą (anksčiau siūlyta apmokestinti visą sumą).

PVM. Kaip ir planuota anksčiau, siūloma nuo 9 iki 21 proc. padidinti PVM centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Be to, siūloma knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą mažinti nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinį 9 proc. tarifą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinti iki 12 proc.

Pelno mokestis. Kaip ir anksčiau, siūloma standartinį pelno mokesčio tarifą didinti 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinį – 1 proc. punktu iki 7 proc.

„Cukraus mokestis“. Siūloma akcizais apmokestinti saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g, arba turinčius saldiklių pagal cukrų kiekį juose. Anksčiau siūlyta apmokestinti saldintus gėrimus, kurių 100 ml cukraus arba saldiklių kiekis viršija 5 g, energinius gėrimus nepriklausomai nuo cukraus kiekio.

Draudimo sutarčių apmokestinimas. Kaip ir anksčiau, siūloma 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.

Šaltinis: BNS