G. SKAISTĖ: DIDINTI PENSIJAS IR VIEŠOJO SEKTORIAUS ALGAS LEIDŽIA ŪKIO AUGIMAS

Kitų metų biudžete numatoma sparčiau didinti pensijas, lėšas socialinei apsaugai bei viešojo sektoriaus darbuotojų algas, o lėšų tam bus gauta iš numatomo ekonomikos augimo, teigia finansų ministrė.

„Augimas (biudžeto išlaidų – BNS) turbūt bus matomas daugelyje sričių dėl ekonomikos augimo, tačiau tokie išskirtiniai ir daugiau dėmesio sulaukę dalykai yra pensijų augimas, vienišų asmenų pensijos įvedimas, lėšos socialiniai apsaugai, taip pat spartesnis nei ekonomikos augimas šiek tiek darbo užmokesčio didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Gintarė Skaistė.

„Bus didinamas ir bazinis dydis, ir minimalieji koeficientai, taip pat atlyginimai mokytojams ir medikams“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, papildomo dėmesio ir toliau reikalauja ekstremali situacija ir jos valdymas.

„Pandemijos situacija turbūt dalinai tęsis dar kitais metais, vakcinavimo procesai, testavimas. Taip pat ekstremali situacija, susijusi su migrantais, – tai yra ir sienos statyba, ir pačių migrantų išlaikymas –  kitais metais tai taip pat turėtų atsispindėti biudžete“, – tvirtino G. Skaistė.

Jos teigimu, būtent dėl besitęsiančių ekstremalių situacijų kitąmet viešųjų finansų deficitas bus didesnis nei anksčiau planuoti 3,5 proc.  bendrojo vidaus produkto (BVP) – jis gali siekti 4,2 procento.

„Planas pirminis buvo tiesiog apsistoti su 3,5 proc. deficitu, ties tomis išlaidomis, kurios yra natūralios ir kiekvienais metais būna biudžete. Tai darbo užmokesčio augimas, pensijos, kiti panašūs dalykai. Tuo tarpu perviršis, kurį planuojame – apie 4,2 proc., yra susijęs su grynai ekstremaliųjų situacijų suvaldymu, kas yra vienkartiniai dalykai, nėra tęstiniai ir ilgalaikiai įsipareigojimai“, – aiškino ministrė.

Pasak jos, 2022 metais vis dar galios europinė išimtis dėl fiskalinės drausmės taisyklių, todėl pareigos greitai ir sparčiai uždaryti per pandemiją išaugusį deficitą nėra.

„Esame susidarę tokį palaipsnį išėjimo iš krizės planą ir tą deficitą tikrai mažinsime ne per vienerius metus. (...) Todėl tokio spaudimo kitąmet sutilpti būtinai į tuos 3,5 proc. nėra didelės prasmės“, – sakė G. Skaistė.

Ji pakartojo, kad esminių mokesčių pasikeitimų kitų metų biudžete nebus, todėl papildomas išlaidas ketinama finansuoti iš ekonomikos augimo.

G. Skaistė pranešė, kad penktadienį Finansų ministerija paskelbs atnaujintas ekonomines prognozes – pagal jas numatomas spartus vidutinio darbo užmokesčio ir investicijų augimas.

„Tiesiog dabar yra pakankamai palanki situacija didinti tuos taškus, apie kuriuos kalbėjau“, – teigė G. Skaistė.

Ji pakartojo, kad Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės rezultatai paaiškės spalio pradžioje, įstatymų pakeitimus tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje, tačiau dauguma jų galėtų įsigalioti nuo 2023 metų sausio.

Vyriausybei kitų metų biudžeto projektas paprastai yra pateikiamas ir svarstomas spalio pradžioje, to paties mėnesio viduryje jis turi būti pateiktas Seimui.