ĮSTATYMAI IR REGLAMENTAI

Geriau būti katinu

Skaitytojų skambučiai redakcijos „Karštam telefonui“ privertė suklusti: atrodo, mieste vyksta visuotinė “šunų diskriminacija”.

Šios pastabos ne apie palaidus didžiulius kovinius keturkojus, kurie ne tik šiurpina, bet ir mirtinai kandžioja pašalinius žmones ar net savo šeimininkus, jų vaikus, šeimos narius. Tai yra klausimas, kuris šiandien, panašu, sprendžiamas net Seime ir prezidentūroje. Šunų diskriminacija liečia kai kuriuos žemesnės valdžios ar žinybų nutarimus, įvairiems žmonių laikomiems ir auginamiems keturkojams suteikiančius labai nevienodas teises, pareigas ir atsakomybę.

Galvosūkis: šuns mirties liudijimas

Liepos viduryje „Karštame telefone“ mūsų skaitytojai sutrikę klausė, kas išduoda senokai nugaišusių šuniukų mirties liudijimus, nes be tokio popierėlio jie ir toliau verčiami mokėti keturkojų laikymo mokesčius.

Skaitytoja Ana teigė, kad gavusi raginimą už šuns laikymą sumokėti net 50 litų. Jos šunelis gražiai nugaišo prieš metus, tačiau šunų laikytojai nebuvo įspėti, kad keturkojo mirties aktą turi patvirtinti veterinarai ar kitos instancijos.

Skaitytojas Gintaras, už šuns laikymą kiekvieną mėnesį sąžiningai mokėjęs po penkis litus, taip pat neįsivaizduoja, ką daryti, kaip įrodyti šuns mirtį. Nugaišusį keturkojį draugą jis paprasčiausiai palaidojo pievelėje priešais langus. Nejaugi jam teks atlikti šuns ekshumaciją ?!

Šunų metrikacijos skyriaus, mūsų žiniomis, Klaipėdoje nėra. Paprasčiau susiieškoti gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles ir pasitikrinti, ką apie keturkojų mirtį ar jų natūralaus nugaišimo aplinkybes bei šio liūdno įvyko formalumus surašė miesto valdžios vyrai.

Taisyklės mirtį nutyli

Pasirodo – nieko ničnieko! Vienintelis šių taisyklių 29.3 punktas skelbia: „jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną savininko bute ar valdoje ir skubiai pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai ir Gyvūnų globos tarnybai“.

Taigi taisyklėse parašyta, kad „jeigu nugaišo dėl nežinomų priežasčių...“ O jeigu jis nugaišo natūraliai, sulaukęs garbingo šuns amžiaus, tai ar reikia pranešti? Kam pranešti? Per kiek laiko pranešti? Taisyklėse, be to, net neužsimenama, kad kažkas privalo išrašyti šuns mirties liudijimą.

Tai kokiu pagrindu kažkas gali reikalauti pristatyti tuos šuniškus mirties liudijimus? Gal tiesiog tos šuniškos baimės akys labai didelės (skaudūs ir tragiški kovinių šunų sukandžiojimai dar daugelio atmintyje) ir valdininkai, vieną kartą gavę šuns egzistavimo dokumentą, be kito dokumento, liudijančio jo mirtį, niekaip nenurašys iš gyvųjų tarpo? Panašu, kad taip ir yra.

Mokesčių diskriminacija

Dar viena akivaizdžios šunų diskriminacijos apraiška – mokesčiai už juos.

Norint kartu su šunimi keltu persikelti į Smiltynę, už jį reikia mokėti net penkis litus! Kelto kainoraštis skelbia, kad tiek kainuoja smulkaus gyvūno (šuns) perkėlimas. O apie katinus visai nutylima. Gal jie keliami nemokamai? Kodėl?

Šunų diskriminacija – ir mokesčiuose už jų laikymą. Klaipėdos savivaldybė nustatė, kad užregistruojant savo augintinius būtina sumokėti vienkartinę rinkliavą už šuns registravimą - 10 Lt, o už katės registravimą - 5 Lt. Už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose kiekvieną mėnesį reikia sumokėti rinkliavą: po 5 Lt už šunį ir po 3 Lt už katę. Ir niekam nerūpi, kad kai kurie šuniukai gali būti du tris kartus mažesni už stambią katę.

Katinu būti geriau už šunį. Ir pigiau.