Gigantų pliusai ir minusai

Miestą teršiančios įmonės - didžiausios darbdavės ir mokesčių mokėtojos

Besiplečianti Klaipėdos pramonė žaloja aplinką tūkstančiais tonų teršalų, tačiau įmonių savininkai sumoka šimtus milijonų litų mokesčių ir įdarbina dešimtis tūkstančių darbuotojų.

Pusė normos teršalų

Per praėjusius metus Klaipėdos įmonės į atmosferą išmetė 6 tūkst. 576 tonas teršalų. Tai mažiau nei pusė normatyvų kiekio. Klaipėdos įmonės per metus į atmosferą gali be pasekmių paleisti 13 tūkst. 78 tonas teršalų.

„Klaipėdos nafta“ 2005-aisiais sumokėjo į nacionalinį biudžetą 12,9 mln. litų. „Klaipėdos nafta“ yra didžiausių miesto mokesčių mokėtojų penketuke. Ji apdoroja ir didžiausius kiekius teršalų.

Bendrovė „Klaipėdos energija“ pernai išleido į orą 390 tonų teršalų. Ji papuola į labiausiai teršiančių miestą įmonių penketuką.

Praėjusiais metais „Klaipėdos energija“ sumokėjo į nacionalinį biudžetą 6,9 mln. litų.

Ji - didžiausių miesto mokesčių mokėtojų septintuke.

Bendrovėje - 490 darbo vietų. Pastarasis rezultatas leidžia „Klaipėdos energijai“ atsidurti daugiausiai darbuotojų turinčių miesto įmonių dešimtuke.

Darbuotojų rekordai

Vakarų laivų gamykla pernai paleido į atmosferą 551 toną teršalų. Ji papuola į labiausiai miestą teršiančių įmonių šešetuką.

Šioje gamykloje - 1500 darbuotojų. Tai trečias rezultatas mieste.

Daugiau nei Vakarų laivų gamykloje darbo vietų įkurta bendrovėje „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ - 2500 ir „Baltijos“ laivų statykloje - 1518.

Beje, „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ nepapuola į didžiausių Klaipėdos teršėjų dešimtuką, ji neišmeta į atmosferą daugiau kaip 10 tonų teršalų per metus.

Ši bendrovė yra kitame dešimtuke - didžiausių miesto mokesčių mokėtojų.

Pernai daugiausiai žmonių įdarbinusi miesto įmonė į nacionalinį biudžetą sumokėjo per šešis milijonus litų.

„Baltijos“ laivų statykla, pernai paleidusi į orą 505 tonas teršalų, yra labiausiai miestą teršiančių įmonių septintuke.

18 proc. BVP

„Klaipėdos baldai“ praėjusiais metais paleido į atmosferą 150 tonų teršalų ir buvo viena iš aštuonių didžiausių uostamiesčio teršėjų. Bendrovė, pernai sumokėjusi į nacionalinį biudžetą 13,5 mln. litų, yra tarp keturių didžiausių miesto mokesčių mokėtojų. „Klaipėdos balduose“ - 585 darbuotojai. Tai aštuntas rezultatas pagal daugiausiai darbo vietų sukūrusių bendrovių sąrašą.

Labiausiai teršiančių miestą bendrovių dešimtuke - trys uosto įmonės. Tačiau Klaipėdos valstybinis jūrų uostas - tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. iš viso mūsų šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos BVP - 77 mlrd. 561 mln. litų. Uostas susijęs su 13 mlrd. 961 mln. sukuriamo šalies BVP.

Mokesčiams - 200 mln. Lt

Iš viso Klaipėdoje pagrindinėse darbovietėse dirba 71 tūkst. 622 asmenys. Dar uostamiestyje yra 68 tūkst. 216 etatų, tai yra dirbantieji užima ne visą, o dalį etato.

Dešimtyje didžiausių Klaipėdos įmonių dirba 10 tūkst. 18 asmenų, arba14 proc. žmonių nuo visų uostamiesčio dirbančiųjų pagrindinėse darbovietėse.

Pernai daugiausiai mokesčių į nacionalinį biudžetą sumokėjo„Philip Morris Lietuva“ - per 189 mln. litų, o kartu su „Sodros“ mokesčiais - 200 mln. litų. Beje, ši įmonė nepapuola tarp labiausiai teršiančių miestą. „Philip Morris Lietuva“ taršos kiekis - apie 23 tonas per metus.