„Ko išties būtų mažiau po tokio sprendimo (nacionalizacijos – ELTA), tai būtent atskaitomybės, nes tai, kad šiandien įmonė yra listinguojama ir turi mažųjų akcininkų, implikuoja ir jos atsiskaitymo taisykles, kaip ji turi viešinti informaciją, derinti sprendimus. Tai tos atskaitomybės ir valdymo standartų aukštumo yra tikrai daugiau, negu būtų, jeigu įmonė būtų nacionalizuota“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ teigė G. Skaistė.

„Žvelgiant į kontrolę, kurią akcentuoja valdančioji koalicija, tai tos kontrolės tikrai nebus daugiau, nes 75 proc. įmonės akcijų, kurias šiuo metu valdo valstybė, tikrai suteikia visas kontrolės galimybes“, – akcentavo ji.

Pasak politikės, turėtos praktikos su „Lietuvos geležinkeliais“ ir kitomis valstybinėmis įmonėmis rodo, jog politikų kišimasis į įmonių valdymą nebūtinai reiškia geriausias valdymo praktikas.

„Tai, kad įmonė yra listinguojama, kaip įmonė „Ignitis“, reiškia, kad ji turi specialius tarptautinius atsiskaitymo, atskaitomybės ir valdymo standartus, kurie yra geriausios pasaulyje turimos praktikos. Tai sakyčiau, kad skaidrumo, viešumo ir viešojo intereso apgynimo yra tikrai daugiau, negu būtų, jeigu viskas būtų grąžinama į tai, ką turėjome prieš 15–20 metų“, – pabrėžė G. Skaistė.

Apie koalicijoje vykstančius pokalbius dėl galimybių delistinguoti grupės akcijas šią savaitę kalbėjo paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas Baltijos šalių akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020–ųjų spalį. Įmonę ir toliau valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.

Tuo metu likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.