„Maisto taryba yra patariamoji struktūra, kuri iš esmės kažkokios didelės sprendimo galios net neturi. Manau, kad šitas klausimas, aišku, gerai, kad jis bus diskutuojamas Maisto taryboje, bet šitas klausimas turėtų būti diskutuojamas pačiu aukščiausiu – Vyriausybės, ministerijų ir Savivaldybių asociacijos lygmeniu, o ne patariamojoj taryboj“, – LRT radijui penktadienį sakė Simonas Gurevičius.
„Maisto bankas“ yra nuolat kviečiamas dalyvauti skirtinguose pasitarimuose. Tiesą sakant, mums jau šiek tiek ir pabodo dalyvauti tuose susitikimuose, manau, kaip ir savivaldybių atstovams, nes mes tikrai žinom algoritmą, ką turėtume daryti“, – pridūrė jis.
Premjerė Inga Ruginienė šią savaitę sakė pavedusi pernai sukurtai A. Palionio vadovaujamai Maisto tarybai pavasarį suformuoti siūlymus, kaip būtų galima patobulinti valstybės rezervo formavimą.
„Susitikimuose mes daug dalyvaujame, daug kalbame, mes sakome, ką reiktų daryti, bet yra tai, kas turbūt ir dabar vyksta – vieni į kitus rodo pirštais ir tas klausimas vis keliasi vėliau“, – aiškino S. Gurevičius.
Anot jo, valstybės rezervo sistema būtų tinkama, jei dalis produktų būtų rezervuojama, o dalis – perkama, tačiau tam reikėtų sandėlių ir infrastruktūros, ko dabar nėra.
„Kai kalbame apie gyventojų aprūpinimą maistu, labai svarbu suprasti, kad tai yra ne tik maistas, tai yra ir infrastruktūra (...), ir transportavimas, ir saugojimas tinkamomis sąlygomis, nes jeigu tai bus netinkamos sąlygos, mes labai greitai tą maistą prarasime“, – teigė „Maisto banko“ vadovas.
Jo teigimu, „Maisto bankas“ iš esmės turi sistemą, kuri veiktų krizės atveju, tačiau neturi „pakankamai patalpų ir pakankamai maisto, kad galėtų vykdyti tokio dydžio veiklą“.
„Jeigu staiga prapultų elektra, reikia turėti generatorių, kad galėtum pasišildyti, pagaminti tą maistą. Daugelis šitų dalykų yra su slaptumo žyma, aš neturiu galimybės šito žinoti (...). Maistas turi tam tikrą galiojimo laiką. Maistas yra milžiniškas ginklas prieš žmones“, – kalbėjo S. Gurevičius.
BNS rašė, kad A. Palionis palankiai vertina siūlymą daugiau produktų rezervui pirkti iš ūkininkų, tačiau, anot jo, tam reikia daugiau pinigų.
I. Ruginienė pasiūlė keisti rezervo tvarką ir daugiau produktų pirkti iš ūkininkų, o baigiantis jų galiojimui – aukoti nepasiturintiems. Anot jos, taip norima mažinti maisto švaistymą, taip pat skatinti vietos verslus ir ūkininkus bei teikti pagalbą nepasiturintiems.
Dabar maistas rezervui yra ne perkamas, o rezervuojamas, už tai gamybininkams ir prekybininkams mokant rezervavimo mokestį. Tokia sistema, kaip teigė prieš kelerius metus tokią tvarką įvedusios valdžios atstovai, yra pigesnė, nes nereikia produktų sandėliuoti, be to, pasibaigus galiojimui maistas nešvaistomas.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ketvirtadienį teigė, jog dėl lėšų trūkumo visiškai aprūpinti gyventojus maistu tris dienas negalėtų nė viena savivaldybė, o rezervavimo sutartis turi tik dalis savivaldybių.
Auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą. Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų.
(be temos)