Kai kurie vilniečiai gyvena prie pat oro uosto tvoros. Triukšmo čia netrūksta ir ryte, ir dieną, ir vakare, ir naktį.

Kitus netoli oro uosto gyvenančius žmones labiau trikdo net ne kylantys lėktuvai.

„Lėktuvų triukšmas girdisi, bet daugiausia triukšmas nuo paukščių gainiojimo, kai pradeda rytais šaudyti, atrodo, kad karas prasidėjo“, – pasakojo gyventojas.

Jau nuo pernai metų ir Vilniuje, ir Kaune gyvenantys šalia oro uostų dėl didelio triukšmo iš valstybės gali prašyti paramos. Tai yra gauti pinigų už įsidėtus naujus langus. Šiemet dėl kompensacijos gali kreiptis dar daugiau žmonių nei pernai.

„Tai yra tiesiog praplėtimas dabar esančių zonų pagal skrydžių augimą, triukšmo augimą ir panašiai. Prie jau esamų 443 prisidėjo dar 110 gyventojų, dabar 553, kalbant apie Vilnių“, – aiškino tvarios aviacijos projektų vadovas Modestas Alekna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paramą galima gauti tik už naujus langus miegamuosiuose kambariuose. Pavyzdžiui, už svetainės langus kompensacija nesuteikiama. Ji nėra ir labai didelė.

„Maksimaliai numatyta 2 tūkst. 450 eurų. Jei viršijama suma, kai yra daugiau miegamųjų kambarių, gyventojas primoka iš savo lėšų. Jeigu nepasiekiama maksimali suma, kompensuojame tiek, kiek išleido“, – sakė tvarios aviacijos projektų vadovas.

Tačiau šalia oro uostų gyvenantys į paramą žiūri abejingai.

„Kažką girdėjau, bet nesidomėjau. Parama visada neblogai būtų“, – svarstė moteris.

„Pas mane neįsidėtų, čia yra mobilus namukas ant ratų. Man jokių kompensacijų, čia langai nestandartiniai“, – pridūrė kitas pašnekovas.

Oro uosto atstovai pripažįsta – paramos kreipėsi vos vienas kitas.

„Šiuo metu, per metus laiko esant žemėlapiams, buvo išmokėtos septynios kompensacijos – maždaug apie 16 tūkstančių eurų“, – nurodė M. Alekna.

Modestas Alekna / LNK vaizdo įrašo stop kadras

Salininkų bendruomenės pirmininkė visai nenustebusi, kodėl žmonės nemato reikalo prašyti valstybės paramos ir namuose dėtis naujus langus. Visų pirma, langus reikia pasikeisti už savo pinigus, o kompensacijos tikėtis po kelių metų.

„Yra kalba tik apie langus. Bet mes juk negyvename tokiame amžiuje, kad kažkas namuose neturėtų langų. Juolab tai nėra taip, kad tau duoda pinigus ir tu darai, ką nori – langą, stogą ar sieną“, – sakė Salininkų bendruomenės asociacijos pirmininkė Ramutė Nalivaikienė.

„Seniūnija pasakė – tik vieną langą gali padaryti ir tik po trejų metų grąžins, bet tik pusę. O kam man čia pusę, man reikia viso atlyginimo“, – piktinosi gyventoja.

Valdžia nustebusi žmonių abejonėmis – esą visos paramos suteikiamos tik kažką nusipirkus ar atlikus darbus.

„Taip pat ir parama įsigyti elektromobilį yra suteikiama, kai tu įsigyji elektromobilį. Šioje vietoje sistema yra visur bendra“, – akcentavo susisiekimo viceministras Juras Taminskas.

Be to, pasak bendruomenės atstovės, žmonėms vis dar trūksta informacijos apie galimybę gauti kompensaciją.

„Dabar sužinome eilinį kartą iš žiniasklaidos, kad yra nauji pakeitimai. Deja, ieškome žemėlapių – vėl nėra. Tu net nežinai, kiek prasiplėtė ir kaip prasiplėtė“, – pabrėžė R. Nalivaikienė.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

„Oro uostai visą informaciją tiesiogiai siunčia gyventojams registruotais laiškais, kurie patenka į garso taršos apsaugos zonas. Taip pat visa informacija yra patalpinta tinklalapyje“, – pridūrė susisiekimo viceministras.

Vasarą, pasak Salininkų bendruomenės atstovės, geras langas ar nelabai, vis tiek triukšmo neišvengsi.

„Pas mus ir dieną, ir naktį skrenda. Nori nenori, tu gyveni tokioje šalyje – reikia atsidaryti langus. Tai kažkokios būklės pagerinimas vasaros laikotarpiui ne kažin ką gelbsti“, – kalbėjo R. Nalivaikienė.

Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo rekordinį skaičių – 6,6 mln. keleivių. Kilo ir leidosi beveik 57 tūkst. lėktuvų.