GYVENTOJAI TURTINGŲ LIETUVOS VERSLININKŲ IŠVYKIMĄ Į UŽSIENĮ SIEJA SU NEAIŠKIA VEIKLA

Trys iš dešimties šalies gyventojų neigiamai vertina faktą, kad kai kurie turtingi Lietuvos verslininkai išvyko gyventi į užsienį. Tokį verslininkų persikėlimą į kitą šalį gyventojai sieja su prieštaringai vertinama veikla gimtinėje.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 5-8 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, trečdalis – 30 proc., apklaustųjų neigiamai vertina verslininkų pasitraukimą gyventi svečioje šalyje, perpus tiek – 15 proc., šalies gyventojų tame neįžvelgia nieko bloga, o daugiau kaip pusė – 55 proc., visų apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba nurodė, kad tai jiems nerūpi.

Net 29 proc. šalies gyventojų mano, kad turtingų verslininkų išvykimo iš Lietuvos priežastis susijusi su atsakomybės ir įsipareigojimų vengimu. Taip dažniau mano vyrai – 32 proc., nei moterys – 25 proc., vyresni nei 50 metų amžiaus gyventojai, kaimo ar mažesnių miestų gyventojai bei žmonės su mažiausiomis (iki 700 eurų) per mėnesį šeimos pajamomis.

Ketvirtadalis – 25 proc., apklaustųjų mano, kad verslininkų pretekstas išvykti į užsienį yra grindžiamas verslo plėtros tikslais. Tuo tarpu 5 proc. respondentų nurodė kitas verslininkų išvykimo į užsienį priežastis, o 37 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekano dr. Justino Kisieliausko, atsižvelgiant į verslo esmę, tokia verslininkų emigracija turi ir ekonominę logiką.

„Globalizacija įgalino pavienes šalis konkuruoti dėl sėkmingų verslininkų ir jų valdomų verslų, jiems pasiūlant palankesnes verslo organizavimo ar plėtros sąlygas, mažesnius mokesčių tarifus, patogesnę infrastruktūrą, lengvesnes biurokratines procedūras, pigesnę vietinę darbo jėgą ar kapitalą“, – teigia ekonomistas.

Tarp neigiamai vertinančių verslininkų pasirinkimą gyventi užsienyje ir siejančių tai su atsakomybės vengimu Lietuvoje, dažniau yra vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, uždirbantys iki 700 eurų per mėnesį, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.

Drįsčiau manyti, kad nusikalstamas priežastis įvardinti buvo linkusi vyresnioji karta, požiūrį formavusi tarpstant santvarkai, kurioje įvairaus lygio korupcija buvo ne nusikaltimas, o praktiškas gyvenimo būdas.

Remiantis tyrimu, jaunesni nei 50 metų žmonės, gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, daugiau uždirbantys daugiau kaip 1200 eurų šeimos pajamomis), vadovai, specialistai, tarnautojai verslininkų emigraciją vertina teigiamai ir ją sieja su geresnėmis verslo perspektyvomis užsienyje.

Ekonomikos mokslų daktaras J. Kisieliauskas atkreipia dėmesį į persipinantį kelių kartų požiūrį į verslumo reiškinį: „Drįsčiau manyti, kad nusikalstamas priežastis įvardinti buvo linkusi vyresnioji karta, požiūrį formavusi tarpstant santvarkai, kurioje įvairaus lygio korupcija buvo ne nusikaltimas, o praktiškas gyvenimo būdas. Toks mentalitetas nekinta realaus pasaulio greičiu. Tam reikia laiko, skaidrumo ir kriminalinių naujienų eterio bei dėmesio gaunančių gerųjų verslo pavyzdžių“.

Tyrimą užsakiusios komunikacijos agentūros „Maniac“ duomenimis, tarp išvykusių gyventi į užsienį yra „VP grupės“ pagrindinis akcininkas ir vienintelis Lietuvos milijardierius Nerijus Numavičius. Jis su sutuoktine išsikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę ir pasikeitė pavardę (naujoji pavardė Numa). Žinomas verslininkas Arvydas Avulis perkėlė holdingą „Hanner“ į Estiją, motyvuodamas tuo, kad tai susiję su verslo plėtra.

Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 510 pilnamečių Lietuvos gyventojų, buvo vykdomas internetu 2020 metų balandžio 5-8 dienomis.