– Iš kur tiek optimizmo?

– Ekonomistai paprastai stebi metinę infliaciją ir mėnesinę infliaciją. Stebint spalio infliacijos duomenis, matome, kad per mėnesį kainos vis dar didėjo, tačiau tas prieaugis nebuvo toks drastiškas, kokį stebėjome vasarą ar rudens pradžioje. Infliacija iš principo truputėlį išsikvepia ir tas tendencijas lemia ne tik vidiniai veiksniai, bet ir ypač išoriniai. Matome gerokai smukusias žaliavų kainas kalbant tiek apie energetikos nešėjus, tiek apie pramoninius metalus. Maisto žaliavų kainos yra gerokai susitraukusios. Tokios bendros pasaulinės tendencijos teikia vilčių, kad ilgainiui per pridėtinės vertės grandines ši tendencija palies ir galutinį vartotoją.

– Jeigu niekas nebrangs bent jau dėl infliacijos, tai nereiškia, kad viskas ims pigti?

–  Na, matyt, labai tikėtis, kad čia staiga situacija iškart keisis, nereikėtų, nes iš principo nors realia apimtimi mažmeninės prekybos apyvartos nebekyla. Ir tai reiškia, kad gyventojai kukliau vartoja nei atitinkamai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bet nominalia apimtimi, įskaičiuojant kainų įtaką, vis dar augimas yra pakankamai ryškus. Pardavėjų pusė kol kas to tokio pasikeitimo vis dar nejaučia.  Matyt, užtruks šiek tiek laiko. Kol kas jų apyvartos kyla ir tai lemia ne reali parduotų prekių apimtis, bet nominali ypač dėl kainų komponentės.

– Dabar artėja žiema, kuri Europoje vadinama brangiausia istorijoje. Gal dar per anksti optimizmui ir gal dar viskas gali pakrypti visai kita linkme?

– Tai tas mažesnis optimizmas, labiau pesimizmas ir daro įtaką kainų tendencijoms. Kuomet vartotojai yra labiau pesimistiški, vartoja kukliau, stengiasi turėti finansinių atsargų dėl išties smarkiai išaugusių kainų, na, nebegali tiek daug vartoti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų, tai tas pesimizmas veikia iš paklausos pusės rinkos kainas, tad erdvės kainoms kilti nelabai yra. Matome stipriai išaugusias itin svarbių prekių krepšelio komponentų kainas ir gyventojai tą jaučia, tai tikrai šiemet stengsis daug neišlaidauti ir švęsti Kalėdas kukliau.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kai infliacija pradės kristi, galbūt kai kurie dalykai ims pigti, politikai suskubs prisiimti šiuos nuopelnus sau. O kieno nuopelnas yra iš tikrųjų šis pasiektas infliacijos pikas, kurio viršūnė, matėme, jau buvo pasiekta?

– Na, kol kas labiau džiugina pasiektas tas mažesnis infliacijos metinis augimas ne ekonomistus, o mus kaip vartotojus per pinigines, nes nemažą dalį šio kuklesnio skaičiaus, kuris, matyt, bus stebimas ir ateinančiais mėnesiais, lems palyginamoji pernykštė bazė. Prisiminkime, pernai antroje rudens pusėje, žiemą kainos pradėjo labai stipriai augti ir tai suformavo tokią aukštesnę palyginamąją bazę. O šiemet matome, kad atsiranda tam tikri stabilizacijos ženklai. Ir pamažu nuo to vis aukštesnio laiptelio pašokti tą  tokį labai įspūdingą šuolį darosi vis kainų indeksui sunkiau. Tad pradžioje pajausime tai tik skaičiais, bet ilgainiui realiai pamatysime, kad kainos nustoja kilti. Tą lems ir mūsų pačių atsargesnė, kuklesnė elgsena ir pesimistiškesni lūkesčiai.