Kaip sako sena lietuvių patarlė, skolas reikia grąžinti iki Kūčių, kitaip skolingas liksi visus metus.
„Gaunu pensiją, kad ir nedidelę – 500 eurų, bet susimoku“, – pasakojo pensininkė.
Radviliškyje skolininkų yra bene daugiausia. Antirekordu dalijasi su Pagėgiais ir Varėna.
„Meluoja...“, – su tyrimo rezultatais nesutiko gyventoja.
Per metus Lietuvos gyventojų skola išaugo 92 mln. eurų ir dabar siekia beveik 4 mlrd. eurų, todėl iki švenčių ją grąžinti bus sudėtinga.
„Vidutinė skola taip pat padidėjusi – nuo beveik 2700 iki 2800 eurų“, – nurodė LAR prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Skolų žemėlapyje savivaldybės skolininkės beveik nesikeičia – labiausiai išsiskiria pasienio teritorijos. Gyventojai ypač vengia mokėti administracines baudas.
„Tokios kaip Varėnos rajonas, Pagėgiai, Šalčininkai, Kazlų Rūda ir Zarasai“, – vardijo LAR prezidiumo narė, antstolė Asta Stanišauskaitė.
Beveik 70 proc. skolų nesiekia 600 eurų. Ekonomistai sako, kad tai rodo liūdną tendenciją – skolos kaupiasi ne iš gero gyvenimo.
„Vos tik einame link Baltarusijos, Rusijos sienos, matome paskatas dirbti nelegaliai ar užsiimti nelegalia veikla, pavyzdžiui, kontrabanda“, – paaiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Radviliškis nėra labai didelis miestas, darbo trūkumas taip pat yra, žmonėms sudėtinga, o kainos kyla visur ir sparčiai“, – pridūrė gyventoja.
„O čia tai jau tikrai mažai darbo“, – teigė kita pašnekovė.
Alimentai – viena didžiausių problemų. Vaiko išlaikymui mokėti vengia ypač vyrai. Susikaupusi suma siekia daugiau nei 204 mln. eurų – per metus išaugo 19 proc.
„Išrašuose matome, kad žmonės lošia, daro statymus. Sumos gal nėra didelės, bet kai kalbame apie alimentus, net 5 ar 10 eurų yra svarbūs“, – aiškino I. Gaidelis.
Antstoliai teigia, kad skolininkams suteikiama per daug nuolaidų. Išieškomos sumos dabar tris kartus mažesnės nei anksčiau – maždaug 400 eurų sąskaitoje yra neliečiami.
„Dažnu atveju žmogus moka tik palūkanas, nesuprasdamas, kad skola nemažėja. Kuo išieškoma suma mažesnė, tuo skolos našta gali tapti nepakeliama“, – kalbėjo I. Gaidelis.
Pernai įvestos „skolų atostogos“ turėjo padėti susirasti darbą ir pradėti grąžinti skolas, tačiau legaliai dirbančių skolininkų sumažėjo beveik 2 proc.
„Žmogus sąmoningai daro pažeidimus, o mes jam sakome: tu ir toliau daryk, vis tiek nieko nepaimsime. Ar tai teisingas žingsnis?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Per metus „skolų atostogomis“ pasinaudojo tik 460 skolininkų – tai sudaro 0,2 proc. visų turinčiųjų skolų. Ministerija vis tiek įžvelgia naudą.
„Tai signalas, kad dar nepakankamai padaryta, kad galėtume pakeisti situacijos tendenciją“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. patarėjas Rokas Keršys.
Ministerija tikina, kad nors nelegaliai dirbančių daugėja, didėja ir tų, kurie dirba ir noriai grąžina skolas. Planuojama daugiau investuoti į švietimą.
„Praplėtėme socialinių paslaugų katalogą, kad atsirastų skolų konsultantų funkcija, kurie dirbtų su šiais žmonėmis ir jų motyvacija“, – sakė R. Keršys.
Nuolaidos jau duoda neigiamų pasekmių – per metus 12 proc. sumažėjo sėkmingai užbaigiamų bylų.
„Išieškojimo terminai padidėjo, tai nedavė tinkamo efekto. Ją reikia keisti, netempti toliau, nes problemos tik kaupiasi“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Skolų atostogos taikomos ir alimentų nemokantiems. Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia išimtis sudaro sąlygas toliau nemokėti pinigų ir prieštarauja Konstitucijai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)