I. ŠIMONYTĖ: DĖL EKONOMIKOS PROGNOZIŲ IŠ „YOUTUBE“ BIUDŽETO NEKOREGUOSIM

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį atsakė į kritiką dėl esą pernelyg optimistinio 2022 metų valstybės biudžeto. Jis, pabrėžia Vyriausybės vadovė, sudarytas remiantis oficialiomis prognozėmis, o nepatvirtintos spėlionės apie kitų metų ekonominę krizę nėra priežastis mažinti išlaidas arba didinti pajamas.

Susirūpinimą dėl galimos neaiškios kitų metų ekonominės situacijos išreiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Valius Ąžuolas.

„Kitų metų biudžetas yra pateiktas labai optimistinis – viskas augs ir žydės, surinksim daug pajamų. Deja, ne vienas pasaulio finansininkas perspėja apie ateinančią krizę, kuri gali ateiti kitais metais, ir dar gilesnė, nei ankstesnės“, – ketvirtadienio per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo V. Ąžuolas.

„Kokių planuotumėte imtis veiksmų, jei kitais metais taip ir atsitiktų? Ar daugiau skolintis, ar didinti mokesčius, ar mažinti pensijas?“, – klausė parlamentaras.

I. Šimonytė atsakė, kad Vyriausybės sprendimai priklausys nuo situacijos ir dabar spėlioti nereikėtų.

„Kodėl dabar norite išgauti spėlionę apie tai, kas galėtų būti, jeigu puikiai žinote, buvote valdžioje ketverius metus, kad biudžetai sudaromi pagal tam tikrą centrinį ekonomikos scenarijų, kuris yra parengiamas Finansų ministerijos“, – į „valstietį“ kreipėsi ministrė pirmininkė.

Kaip pažymi ji, kitų oficialių scenarijų, nurodančių kitaip, nei prognozės, kuriomis rengdama biudžetą rėmėsi Finansų ministerija, nėra, tad ir koreguoti biudžeto eilutes šiuo metu nėra pagrindo.

„Joks oficialus scenarijus nėra parengtas jokios kitos institucijos, kuri oficialiai prognozuoja, o ne tiesiog „Youtube“ ar kokioje žiniasklaidos publikacijoje mano, kas čia galėtų galbūt kur nors atsitikti, bet oficialiose prognozėse. Alternatyvių scenarijų nėra, todėl Vyriausybė remiasi centriniu scenarijumi. Jei situacija keisis, į situaciją reaguosim taip, kaip reagavom šiais metais“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.

Premjerė anksčiau 2022 metų biudžetą yra pavadinusi galimybių biudžetu. Jame 434,4 mln. eurų bus skiriama pensijoms: vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“). Nuo kitų metų pradžios 60 eurų turėtų augti ir šiuo metu 400 eurų siekiantis neapmokestinamasis pajamų dydis.

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas Seime vyks lapkričio 25 d., antrasis – gruodžio 9 d.