Ši turtinga Pietų Azijos valstybė ir jos kaimynė Malaizija turi bendrą Johoro–Singapūro specialiąją ekonominę zoną.
Pasak P. Petrausko, Lietuvai naudinga išsiaiškinti, kaip valstybės nutarė steigti tokią zoną, kaip derina teisinius, mokestinius aspektus.
„Įdomu pažiūrėti, kaip jie priėjo prie to klausimo, kaip jie jaučiasi, kaip suderina dviejų šalių teisinius dalykus. Pavyzdžiui, dėl mokestinių dalykų, pelno pasiskirstymo ir aibės kitokių dalykų“, – BNS sakė P. Petrauskas.
„Reikės aptarti, pasižiūrėti kokios yra tos gerosios praktikos ir ką galėsim pritaikyti, nes vis tiek pas mus šiek tiek kitokia teisė, kitokia specifika“, – teigė jis.
Johoro–Singapūro ekonominė zona įkurta 2025 metais pietiniame Malaizijos Johoro regione, besiribojančiame su Singapūru.
Zona skirta sustiprinti šalių ekonominius ryšius, pritraukti gamybos, skaitimeninės ekonomikos, transporto ir kitų investicijų, išnaudojant Singapūro finansinius ir investicinius pajėgumus ir Malaizijos žemės ir darbo jėgos išteklius.
„Ji visai pasiteisino. Vis dėlto, pinigai, kompetencijos yra labiau sukauptos Singapūre, o Malaizijoje pati zona, kur gamyklos ir panašūs dalykai vyksta“, – teigė P. Petrauskas.
„Pavyzdys sako, kad abiem šalims yra vertingas bendradarbiavimas“, – pridūrė jis.
Zona gynybos pramonei, aukštosioms technologijoms
Ministras Edvinas Grikšas ketvirtadienį sakė, kad būsimoje Lietuvos ir Lenkijos ekonominėje zonoje Kapčiamiestyje galėtų veikti gynybos pramonės, aukštųjų technologijų sektoriai.
Pasak jo, kaimyninės šalies kolegos šią idėją priėmė pozityviai, šiuo metu bus analizuojamas galimas jos veikimo būdas.
P. Petrauskas BNS teigė, jog Lenkija taip pat rodo susidomėjimą, o Vilnius ir Varšuva ministerijų lygiu tęsia technines diskusijas. Vėliau šalys galėtų pasirašyti memorandumus, sakė viceministras.
Jo teigimu, ekonominėje zonoje turėtų veikti specifinis dvišalis teisinis reguliavimas, išskirtinis mokesčių režimas: „Greičiausiai ten atsirastų ir kažkokie mokestiniai klausimai, kurie turėtų būti aptarti. Ir nebūtinai tokie patys (galėtų būti taikomi mokesčiai – BNS), kaip vienoje ar kitoje šalyje.“
P. Petrausko teigimu, kalbama, jog zonoje galėtų veikti „senosios“ ir aukštųjų technologijų gynybos pramonės įmonės, pavyzdžiui, ginkluotės gamintojai bendradarbiautų su lazerių ar optikos bendrovėmis. Čia, anot jo, taip pat galėtų steigtis bioekonomikos, išmanaus maisto, gyvybės mokslų įmonės.
P. Petrauskas vizito Singapūre metu taip pat derėsis dėl Lietuvos inžinerinės pramonės įsitraukimo į Singapūro gynybos pramonę ir dirbtinio intelekto sektorių, susitiks su investuotojais ir inovacijų ekosistemos atstovais.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Lenkijos vadovu Karoliu Nawrockiu Varšuvoje pranešė apie idėją dėl bendros Suvalkų ir Lazdijų ekonominės zonos įsteigimo.
Šalies vadovo teigimu, bendros zonos įsteigimas paskatintų pasienio regionų ekonomikos augimą, užimtumą ir veiktų kaip ekonominiai vartai prieigai prie dviejų rinkų.
(be temos)