Kelios dešimtys pavardžių ir dvi transporto įmonės Šiauliuose. Tokios apimties skundo, kokį gavo dabar, darbuotojų profsąjunga dar nebuvo gavusi.

„Esame gavę paskutinį skundą iš 58 vairuotojų iš Kazachstano“, – duomenimis dalijosi Profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė.

Nurodytas ne vienas galimas pažeidimas.

„Vadybininkai spaudžia pažeisti įstatymus, verčia nesilaikyti vairuotojų režimo, važiuoti su sugedusiomis mašinomis“, – pasakojo Profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vienos iš įmonių vadovas situacijos nekomentuoja, nes atostogauja. Kita įmonė atsakė raštu ir pridėjo, jog į darbuotojų sąlygas ir saugą žiūri rimtai bei atsakingai.

„Norime patikinti, kad įmonėje taikome nuolatinius vidaus darbo sąlygų vertinimus, o pastebėjus neatitikimus imamės priemonių juos šalinti. Naudojami darbiniai vilkikai yra periodiškai tikrinami ir prižiūrimi, o esant techniniams gedimams, jie šalinami nedelsiant.

Į kiekvieną darbuotojų pastabą reaguojame individualiai ir siekiame užtikrinti, kad darbo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus bei darbuotojų lūkesčius“, – rašė įmonė.

Darbo inspekcija konkretaus atvejo nekomentuoja, bet sako, jog daugėjant Lietuvoje dirbančių užsieniečių, daugėja ir piktnaudžiavimo.

Anot inspekcijos, darbdaviai bando apeiti įstatymus, įdarbindami užsieniečius be oficialių dokumentų arba sudarydami fiktyvias sutartis, siekdami mokėti mažiau, išvengti mokesčių.

„Yra tam tikri žodiniai susitarimai, kur sutaria žodžiu vienaip, o sutartį pasirašo kitaip. 80 proc. tokių ginčų yra dėl darbo užmokesčio ar nesumokėjimo“, – kalbėjo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.

O prokurorai kalba apie dar rimtesnius atvejus – bylas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui.

Anot prokurorų, tai nauja tendencija. Baigtų bylų dar nėra, o ikiteisminių tyrimų daugėja, taigi teisminė praktika dar nesusiformavusi.

„Šiai dienai ikiteisminių tyrimų yra virš 20, nukentėjusių asmenų – virš 100“, – duomenimis dalijosi prokuroras Nėrijus Puškorius.

„Panašu, kad trečiųjų šalių piliečių išnaudojimas yra labai pelningas verslas. Ir čia dalyvauja ne tik darbdaviai, bet tuos užsieniečius turi kažkas atvežti iki Lietuvos“, – sakė D. Jakutavičė.

Anot teisėsaugos, dažniausiai užsieniečiui pasakoma, kad jis liko skolingas tarpininkui už atvežimą.

Esame nustatę tokių atvejų, kai vairuotojai priversti nakvoti lauke, be higienos.

„Tada mūsų darbdaviai sako, kad esate įsiskolinę ir turėsite padirbėti už ačiū. Esame nustatę tokių atvejų, kai vairuotojai priversti nakvoti lauke, be higienos“, – šnekėjo prokuroras.

Anot profsąjungos, užsieniečiai kreiptis bijo, o jei susisiekia, tai neprisistato, nes neįtikus darbdaviui žmogus gali netekti ir laikino leidimo.

„Darbdavys turi didesnę įtaką ir gali lengviau daryti spaudimą, jeigu jis nori tai daryti, nes darbuotojo buvimas čia yra pririštas prie konkrečios darbo vietos“, – aiškino „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė.

„Reikėtų keisti, kad leidimas laikinai gyventi nebūtų kategoriškai pririštas prie vienos darbovietės“, – patarė Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Dėl pažeidimų ir Lietuvoje pradėtų tyrimų dėl priverstinio darbo reaguoja ir Darbdavių konfederacija.

Anot pašnekovės, tokiems darbdaviams reikėtų neleisti atsivežti užsieniečių. Bet prideda, jog ir tie, kurie veikia sąžiningai, norėtų aiškumo.

„Pastoviai girdime demonizuojamą verslą, kad jis prisiveža tai azijiečių, tai mums nepriimtinos religijos žmonių, tai prašome iškomunikuoti, kurios šalys mums priimtinos“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Anot darbuotojų profsąjungos, svarbu, jog tarnybos suvoktų rizikas, nes Lietuva gali sulaukti beviltiškoje situacijoje atsidūrusių užsieniečių atsako, ne tik tarptautinių teismų.

Anot Darbo inspekcijos, jau yra skundų ir dėl įdarbintų užsieniečių nepilnamečių.