ĮMONĖ BE VADOVO: DIDESNĖS ALGOS IR MOTYVACIJA?

Įmonė be vadovo – tikriausiai daugeliui tai skamba kaip svajonė. Darbuotojai turi daugiau laisvės, bet kartu ir daugiau atsakomybės. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su konsultante, rinkodaros eksperte Ieva Čeponone.

– Ar tikrai įmonė be vadovo yra darbuotojų svajonė? Atrodo, niekas nevadovauja, nekvaršina galvos, dirbi savo darbą ramiai.

– Klausimas, ar tikrai nekvaršina galvos. Čia gal skambiai pasakyta – įmonė be vadovo. Iš tikrųjų, įmonė su daug vadovų. Nes, iš principo, kas keičiasi tokioje organizacijoje, kad visi organizacijos darbuotojai tampa savo srities vadovais, prisiima atsakomybę už savo sritį. Tai tokiose organizacijose iš vadovo-pavaldinio santykių pereinama prie suaugęs-suaugęs santykio, kur aš pilnai prisiimu atsakomybę, neieškau kaltų, ieškau, kaip išspręsti situaciją, pats keliuosi sau tikslus, kiek noriu padaryti.

– Ar tokių įmonių yra Lietuvoje? Jeigu yra, kiek?

– Norėčiau žinoti, kiek. Aš pati prieš pusantrų metų rašiau tiriamąjį darbą ir iš lūpų į lūpas sužinojau, kad Lietuvoje tuo metu buvo septynios tokios organizacijos. Šiandien jau apie penkiolika galėčiau suskaičiuoti. Tiesiog nėra tokio sąrašo, kur būtų galima pamatyti. Kai mokiausi Ispanijoje, kur moko, kaip organizacijas transformuoti iš hierarchinės struktūros į tą suaugusių žmonių organizaciją, tai Ispanijoje, Basko regione jų per 60 skaičiuoja. Čia nėra labai didelė naujovė pasaulyje, tokių organizacijų galime rasti ir JAV, ir Rusijoje, ir Kinijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuo toks modelis yra geresnis? Ar jis yra geresnis, kai darbuotojai turi daugiau laisvės ir atsakomybės, patys yra vadovai?

– Tos organizacijos dažniausiai nesprendžia vieno dažno visų vadovų galvos skausmo t. y. darbuotojų motyvacija, įsitraukimas. Ten automatiškai, kai žmonės išsikelia sau tikslus, patys jų siekia, ta motyvacija ir įsitraukimas yra savaime duotas dalykas. Jeigu žiūrėti per verslo rezultatų pusę, tos organizacijos veikia keliasdešimt procentų pelningiau negu kitos organizacijos. Tai tikrai apsimoka. Tos organizacijos tikrai rodo geresnius rezultatus.

– Ar darbuotojai tada ir daugiau uždirba? Kaip padalinamas pelnas?

– Taip, tai, pavyzdžiui, Ispanijoje, Basko organizacijose vidurkis yra maždaug 15-20 proc. daugiau negu rinkos vidurkis. Ir yra pelno dalybos. Kažkokia dalis procento pelno dalijamasi kiekvienais metais. Bet taip pat reikia suprasti, kad kartais būna krizės, kažkokios rinkoje nenumatytos situacijos, gali būti, kad reikia susimažinti atlyginimus. Tai, kai yra kuo dalintis – dalijamasi, kai nėra kuo dalintis, ieškoma būdų, kaip išgyventi krizes, persiorientuoti į kitas sritis. Tarkim, viena ispanų organizacija pasakojo, kaip per COVID-19 jie, užuot atleidę darbuotojus, susitarė pasiimti po mėnesį nemokamų atostogų.

– O kokie yra sektoriai Lietuvoje, kurių įmonės gali taip veikti be vadovo?

– Mano tirtos organizacijos apėmė IT, statybos, distribucijos, edukacijos sritis. Iš principo, nėra apribojimų, gali būti bet kokio dydžio organizacijos. Pavyzdžiui, Ispanijoje buvo organizacijų, kur keli tūkstančiai darbuotojų dirbo ir jos veikia labai sėkmingai.