„Independence“ suteikė energetinę nepriklausomybę | KaunoDiena.lt

„INDEPENDENCE“ SUTEIKĖ ENERGETINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ

Pastarųjų mėnesių kraugeriška Rusijos savivalė Ukrainoje ir agresyvus energetinis šantažas priklausomų nuo rusiškų dujų šalių atžvilgiu kaip niekad akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos prieš aštuonerius metus priimtas sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ buvo teisingas.

Šis vienas svarbiausių mūsų nacionalinio energetinio saugumo objektų šaliai leido išsivaduoti iš Rusijos dujų monopolio, jos piktnaudžiavimo šia padėtimi. Nepagrįstai aukštos kainos, grasinimai nutraukti dujų tiekimą buvo tapę svariu Rusijos ginklu prieš Lietuvą.

Reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jos retoriką kitų valstybių atžvilgiu, terminalas Lietuvai leido greitai ir neskausmingai atsisakyti rusiškų dujų. Tapome pirma ES valstybe, atsisakiusia jų importo iš Rusijos ir taip užsitikrinusia visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo. Energetikos ministerija nurodo, kad šiuo metu rusiškos dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu, nei buvo įprasta, techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.

Maža to, šią savaitę, kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL, išplečiantis Europos dujų rinką, integruojantis Baltijos šalis ir Suomiją. „Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę ir padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes“, – pranešė Energetikos ministerija.

Apie SGD terminalą ir laivą-saugyklą „Independence“ kalbamės su naftos ir SGD terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ SGD komercijos vadove Jurgita Šilinskaite-Vensloviene.

Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė. / „Klaipėdos naftos“ nuotr.

– Ar dabartinėje situacijoje, kai ES yra tapusi rusiškų dujų įkaite, jaučiate didesnį kitų šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojų susidomėjimą SGD ir „Independence“?

– Karas Ukrainoje dujų vartotojus regione paskatino aktyviau susirūpinti tiekimo saugumu ir ieškoti dujų tiekimo alternatyvų. Tai atsispindi ir SGD terminalo veikloje – terminalo pajėgumai šiems dujų metams (jie baigiasi rugsėjo 30-ąją, bet nuo kitų metų bus suvienodinti su kalendoriniais metais – aut. past.) yra visiškai rezervuoti, šiuo metu terminalas dirba beveik maksimaliu technologiniu pajėgumu.

– Ar šiuo metu laivas aptarnauja tik Lietuvą?

– Pastaruoju metu SGD terminalo paslaugomis naudojosi šeši klientai – įmonės iš Lietuvos, Estijos ir Norvegijos. Dar trys bendrovės iš Lenkijos, Estijos ir Suomijos ketina pradėti naudotis terminalu. Reikia pastebėti, kad SGD terminalo klientai, atsigabenantys dujų per šią infrastruktūrą, prekiauja dujomis su viso regiono įmonėmis, taip pat ir GET Baltic gamtinių dujų biržoje, tad, žvelgiant plačiau, galime sakyti, kad SGD terminalas aptarnauja visą regioną.

– Ar gamtinių dujų poreikis Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, ar didėja, o gal lieka stabilus?

– Gamtinių dujų poreikis Lietuvoje buvo stabilus pastaruosius keletą metų. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, per 2021 m. Lietuvos, Baltijos regiono ir Suomijos vartotojams buvo transportuota 26 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, iš jų Lietuvoje buvo suvartota daugiau nei 24 TWh. Daugiau nei 62 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams, buvo importuota per Klaipėdos SGD terminalą.

– Kas yra didžiausi jūsų klientai? Šildymo sektoriaus bendrovės? Kam dar Lietuvoje naudojamos gamtinės dujos?

– Informacijos apie klientus neteikiame, vadovaujantis sutarčių su klientais konfidencialumo nuostatomis. Gamtinės dujos naudojamos namų ūkių poreikiams, šildymui, trąšoms gaminti, elektros gamybai ir kituose pramonės procesuose. Jos gali būti naudojamos kaip švaresnių degalų alternatyva sunkiajame transporte, laivyboje.

– Šio SGD terminalo pajėgumų visiškai pakanka ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai?

– Kai kalbame apie Baltijos šalių aprūpinimą dujomis, turime vertinti dujų tiekimo infrastruktūrą kompleksiškai. SGD terminalas Klaipėdoje, kurio maksimalus metinis technologinis pajėgumas yra 3,75 mlrd. kub. m dujų, ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kurios metiniai pajėgumai yra apie 2,3 mlrd. kub. m dujų, galėtų visiškai patenkinti trijų Baltijos šalių metinį dujų poreikį, kuris 2021 m. siekė apie 4 mlrd. kub. m dujų.

Svarbiausia, kad Lietuva, taip pat ir regionas, turėtų patikimą vamzdžiu tiekiamų dujų alternatyvą.

– Pasigirdo planų, kad ir Lenkija jau ketina importuoti suskystintąsias gamtines dujas per „Independence“. Kurią dalį terminalo pajėgumų panaudojame patys, kiek lieka kitiems?

– Terminalas veikia atviru trečiųjų šalių prieigos principu, o pajėgumai yra skirstomi pagal patvirtintas ir rinkos dalyviams viešai prieinamas taisykles. Tad bet kuri regiono įmonė, atitinkanti taisyklėse nurodytus reikalavimus ir perėjusi stropaus patikrinimo procedūrą, gali tapti SGD terminalo kliente. Kiek dujų, nupirktų per terminalą, lieka Lietuvoje, o kiek parduodama kitoms šalims, atsakyti galėtų dujomis prekiaujančios įmonės.

– Skaičiuojama, kad 2009–2014 m. Lietuva už gamtines dujas mokėjo apie 40 proc. didesnę, palyginti su ES vidurkiu, kainą. Terminalas padėjo ją sulyginti su ES vidurkiu. Koks dar yra SGD terminalo teikiamas pranašumas Lietuvai?

– Šių dienų kontekste pagrindinis ir didžiausias pranašumas yra energetinis saugumas ir nepriklausomybė. Būtent toks ir buvo SGD terminalo projekto tikslas nuo pat pradžių, spaudimas kainoms visuomet buvo kaip papildomas pranašumas, bet svarbiausia, kad Lietuva, taip pat ir regionas, turėtų patikimą vamzdžiu tiekiamų dujų alternatyvą.

– Kiek Lietuvai kasmet atsieina vien „Independence“ nuoma? Kiek per septynerius metus sumokėta? Kiek atsiėjo terminalo statyba – krantinės ir dujotiekio? Kiek terminalas padėjo sutaupyti? Atsipirko su kaupu?

– Vienas dažniausių klaidingų teiginių, kad Lietuva moka už laivą. Iš tiesų nuo 2014 m. pabaigos Lietuva nuomojasi paslaugą, į kurią patenka laivo-saugyklos nuoma, jo priežiūra, eksploatacija, veiklos tęstinumo užtikrinimas ir įgulos paslaugos, taip pat turėtų būti įskaičiuojama SGD terminalo krantinės ir 18 km ilgio dujotiekio atšakos statybos kaina. Skaičiuojama, kad 2021 m. antrąjį pusmetį buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudarė 1,5 ct už kub. m dujų (visa kaina – 63 ct už kub. m). Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja būstui šildyti, bendroje dujų kainoje SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudarė 0,5 ct už kub. m dujų (visa kaina – apie 39–41 ct už kub. m). Duomenys apie dujų kainos sandarą reguliariai skelbiami VERT puslapyje: Dujos / Gamtinių dujų kainos struktūra buitiniams vartotojams (regula.lt).

Kalbant apie terminalo sąnaudas, pamirštama paminėti, kiek Lietuva sutaupė dėl „Independence“. Vidutinis kainų skirtumas, atsiradus terminalui, tarp Nyderlandų TTF indekso ir Lietuvos dujų importo kainos yra apie 2 eurai už MWh, kai, palyginti 2014 m., kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos, skirtumas tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų siekė apie 8 eurus už MWh. Vadinasi, Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio, kasmet sutaupo apie 140–150 mln. eurų, neįskaitant terminalo išlaikymo sąnaudų, – tai per septynerius metus nuo terminalo veiklos pradžios sudarytų apie 1 mlrd. eurų.

Beje, atsižvelgiant į terminalo veiklos intensyvumą, nuo gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos saugumo dedamojoje nebelieka SGD terminalo išlaikymo sąnaudų dalies, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje.

– Kaip apskritai veikia „Independence“?

– SGD terminalo klientų įsigytas gamtines dujas dujovežiai pristato į Klaipėdos SGD terminalą. Dujos pristatomos skystu pavidalu, t.y. atšaldytos iki –162 °C temperatūros. Jos perkraunamos į SGD terminalą. Vėliau sutartu su klientais grafiku dujos atšildomos ir grąžinamos į dujų pavidalą ir patiekiamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

– Kodėl iš Baltijos šalių tik Lietuva įgyvendino SGD terminalo projektą?

– Šiuo metu galime pasakyti, kad sprendimas dėl SGD terminalo statybos buvo priimtas laiku ir įžvalgus, o Lietuva rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos šalims.

Kiekviena šalis formuoja savo energetinę politiką pagal savo poreikius ir šalies strategiją. Lietuva tvirtai apsisprendė, kad jos tikslas – užsitikrinti alternatyvų kelią vamzdžiu importuojamoms dujoms ir, vertinant iš šios dienos perspektyvos, šis sprendimas buvo priimtas laiku ir pasiteisinęs. Kitose Baltijos šalyse nėra SGD importo terminalų.

Faktas: pasak J.Šilinskaitės-Venslovienės, sprendimas dėl SGD terminalo statybos buvo priimtas laiku ir įžvalgus, o Lietuva dėl to rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos šalims. / J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

– Kokia terminalo ir „Independence“ ateitis? Laivą planuojama išsipirkti? Apie kokią sumą kalbama?

– Šiemet vasario 25 d. „Klaipėdos naftos“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad „Independence“ Lietuvoje liks ir po 2024 m. FSRU „Independence“ nustatyta kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių, be PVM.

– Kaip SGD ateitį keičia dabartinė situacija su Rusija? Gal planuose – kažkokie patobulinimai, pajėgumų didinimas ar pan.?

– Atsižvelgiant į išaugusius rinkos dalyvių poreikius, nuolat ieškome galimybių, kaip optimizuoti krovinių priėmimo procesus, kad iki dujų metų pabaigos SGD terminale būtų galima priimti papildomus SGD kiekius. Svarstoma dėl galimybių ilguoju laikotarpiu išplėsti Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus nuo esamų 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. kub. m.

– Koks yra „Independence“ tarnavimo laikas? Kiek jis dar bus tinkamas naudoti?

– Vidutinis tokių laivų gyvavimo amžius yra apie 40 metų. Pavyzdžiui, šiuo metu Maltoje terminale sėkmingai veikia laivas-saugykla, pastatytas 1985 m. Tad „Independence“ Lietuvai kurs vertę ilguoju laikotarpiu.

GALERIJA

  • Faktas: pasak J.Šilinskaitės-Venslovienės, sprendimas dėl SGD terminalo statybos buvo priimtas laiku ir įžvalgus, o Lietuva dėl to rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos šalims.
  • Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė
Rašyti komentarą
Komentarai (106)

To G

“Kokia kaina” Normali kaina. Te nepamirsta, kad LNG laivu gamino vienetais ne kaip kad dabar. Dabar jis senai pakilo keleta kartu originalios. Pasiziuretu i okupuotam Kaliningradui statyta LNG laiva , kurio kaina 3.5 karto brangiau nei turetu. Ir ka?

Valstieciams ir vatnikams

Valstieciai, mielieji, raminkites. Zinome, kad skauda jums matyti Lietuvai pasistacius “Nepriklausomybe” ir atsisakius remti Putana. Bet kaip yra, taip yra. Saukstai po pietu. Niekas jusu Putanos naftos ir duju nenori kaip matote.

O ar Vokietija atsisakė rusiškų dujų?

Tokia valstybė, o dujas kieno naudoja? Kiekviena valstybė pirmiausia žiūri, kad jai būtų gerai O Lietuvai nieko nereikia. Tik šokinėja šokinėja, reiškiasi kur reikia ir nereikia. Ir ką turi? Žinoma, svarbi kaina. Žinoma, svarbi Lietuva.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS