INVESTUOTI PRADEDA DAR PRADINĖSE KLASĖSE: KOKIAS KLAIDAS DARO RIZIKOS NEBIJANTIS JAUNIMAS?

Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja.

Julianas investuoti pradėjo aštuoniolikos. Sako, kad pradžioje teko nusvilti, tačiau išmoktos pamokos praverčia iki šiol.

„Nepamenu net iš tikrųjų, kodėl... Nebuvo to mokoma šeimoje, tuo labiau nebuvo mokykloje. Bet savu laiku atsirado noras turėti daugiau nei turiu. Nes 18 metų jau aktyviai dirbau ir norėjau, kad mano uždirbti pinigai dirbtų man. Ir kažkaip iš tų pinigų pasidaryti dar daugiau“, – pasakojo asmeninių finansų konsultantas Julian Šaroikin.

Į pirmąją finansų konsultaciją Julianas atėjo prieš trejus metus, o šiandien klientus konsultuoja ir pats.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Reikia skirti daug laiko šitam reikalui. Čia negali būt taip, kad jūs dirbat nuo 8 iki 17 valandos ir vakare porai valandų prisėdate kažką pasižiūrėti. Tuomet reikia turėti daug žinių, ko vėlgi nei kolegijose, nei universitetuose pas mus nemoko. Ir, aišku, turėti daug praktikos. O praktiką žmonės įgyja tada, kai pora kartų viską taip, galima sakyt, nuleidžia“, – kalbėjo J. Šaroikin.

Tyrimai rodo, kad investuoti pradeda vis daugiau jaunimo. Tačiau daugelio jų investicijos rizikingos.

„Z karta, mūsų jaunimas tiktai pradeda darbą. Jie neturi sukaupę didelio turto. Tačiau jų apetitas rizikai yra didesnis, jie nori greitesnio, didesnio uždarbio, dėl to pasirenka kitas priemones“, – teigė „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

„Drąsesni, veržlesni. Gal jie turi mažiau įvairių mitų, ir nuostatų, ir nepasitikėjimo su investavimu“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Ekonomistų drąsesni jaunuolių sprendimai nestebina. Mat, dažnas jaunasis investuotojas tiki, kad net ir nepasisekus, pinigus pavyks atgauti.

„Kartais iš jų galima užsidirbti labai daug, bet kartais su jais galima labai stipriai pradirbti. Tai reiškia patirti nuostolių, kuriuos paskui stengsiesi atgauti.  Atitinkamai jaunesni asmenys – jie galbūt tiki fortūna, ar tas nepatyrimas... Rizikos neadekvatus suvokimas nulemia tai, kad jie linkę tokias investicijas pasirinkti“, – pasakojo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pasak specialistų, jaunimas dažnai renkasi investicijas, nereikalaujančias didelių sumų, o tūkstantmečio kartos investicijos didesnės, bet ir atsargesnės. Mat, vyresni neretai pirmenybę teikia akcijoms, biržoje prekiaujamiems bei turto fondams.

„Vyresni investuoja konservatyviau, su mažesne rizika. Bet jų grąža visumoje, ilgu laikotarpiu, yra aukštesnė. Nes jauni trumpu laikotarpiu kartais labai daug užsidirba, bet paskui pradirba. Ir paskui vis tiek nesikompensuoja“, – aiškino A. Bartkus.

Vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir tvarus investavimas. Kai gali gauti ne tik pelną, bet ir prisidėti prie aplinkai draugiškų projektų, pavyzdžiui, padedi sodinti mišką.

„Tvarios investicijos gali užtikrinti ir šiek tiek didesnę grąžą. Ir yra skaičiuojama, kad jos yra mažiau paveikios įvairiems finansų rinkų sukrėtimams“, – sakė „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė.

Abiturientas Matas investuoti pradėjo vos dvylikos. Tiesa, pirmąsias sumas paskirstė prižiūrimas tėvų. Pasak jo, jauname amžiuje padarytos klaidos sunkiausios.

„Turbūt pagrindinė rizika, kad jis nudegs padaręs kvailą sprendimą, kurio daugiau gyvenime nebepadarytų. Ir nuo to nudegimo jis daugiau gyvenime nebeinvestuos ir laikys savo pinigus sąskaitoje, ir tiesiog infliacija tuos pinigus suvalgys“, – kalbėjo Vilniaus jėzuitų gimnazijos paramos fondo operacijų vadovas Matas Baliukonis.

Kristupo investicijas paskatino pradinėse klasėse perskaityta knyga. Jis sakė, kad renkantis investicijas, svarbiausia neužkibti ant sukčių kabliuko.

„Sveikintina bent jau pradėti investuoti. Pasižiūrėti, suprasti kaip tai veikia. O tada jau, jei kalbant apie didesnes investicijas, jau truputį geriau suprantant, investuoti. Ne aklai – ne iš kokių tiktokų, reels'ų“, – mokė investuotojas Kristupas Vanagas.

Tačiau gyventojų nuomonės skiriasi. Vieni, galvodami apie ateitį, investuoja. Kiti investavimu vis dar nepasitiki.

„Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais investuojančių gyventojų skaičius išaugo trečdaliu, investicijų vertė išaugo apie 80 procentų, metų pabaigoje tai sudarė daugiau nei milijardą eurų.