ĮSISKOLINIMŲ NETRŪKSTA: MOKESČIŲ ATOSTOGOS – TIK PLEISTRIUKAS ANT PROBLEMOS?

Lietuviai – vieni mažiausiai paskolų turinčių Europos gyventojų, tačiau taip yra tik dėl to, kad turi nedideles pajamas. Visgi, nors reikalų su kreditoriais lietuviai turi nedaug, įsiskolinimų netrūksta, tiesa, dauguma jų – valstybei: „Sodrai“, Užimtumo tarnybai, Mokesčių inspekcijai. Plačiau apie tai – LNK reportaže.

„Tai nėra skolos, kur kažkas pasiėmė svetimų pinigų ir padarė blogų finansinių sprendimų, tai labiau ateinančios skolos iš tokio materialinio nepritekliaus“, – teigė „Kurk Lietuvai“ atstovas Rokas Keršys.

Tačiau Užimtumo tarnyba pastebi, kad nedarbas Lietuvoje mažėja ir jau dabar skaičiuojama trimis procentais mažiau nedirbančių. Anot Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, Lietuvoje šiuo metu yra registruota kiek daugiau nei 143 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o tai reiškia, kad lietuviai pamažu grįžta į darbo rinką ir tikimasi, kad skolas valstybei greitai galės grąžinti.

„Pandemijos laikotarpiu nedarbas buvo labai išaugęs, bet net ir Europos kontekste šie skaičiai vis dar yra teigiamos tendencijos ir darbo rinkos gyvybingumo atspindys“, – aiškino I. Balnanosienė.

Tačiau antstoliai tikina, kad lietuviams grįžtant dirbti prasiskolinimų problema niekur nedings. Atvirkščiai, naujus darbuotojus senos skolos ims pjauti dar labiau.

„Per tą laikotarpį išaugs ne tik palūkanos, bet ir prisidės kitos skolos administravimo išlaidos“, – sakė Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tad, anot skolininkų problemas nagrinėjančių specialistų, labai didelei daliai bedarbių tiesiog nėra paskatų grįžti į darbo rinką – jie žino, kad pradėjus dirbti, apie pusę algos gali pasiimti antstoliai.

Tokiu atveju Antstolių rūmai siūlo mokesčių atostogas, kurios skatintų dirbti legaliai bei padėtų valstybei sutaupyti dešimtis milijonų eurų.

Kai tau reikia daryti lengvatą, tai yra simptomas, kad jau kažkokia problema egzistuoja ir tu ant jos uždedi kažkokį pleistriuką. Tai būtų galbūt galima domėtis, kodėl žmonėms reikia šitų lengvatų.

„Mūsų siūlymas, pavyzdžiu, po trijų mėnesių, jau kada žmogus išlaikęs bandomąjį laikotarpį, gauna didesnį atlyginimą, na, jis galėtų pradėti ir tęsti skolų grąžinimą“, – aiškino D. Satkauskienė.

Skolininkų atostogos – nenaujas terminas, ji siūlo vartojimo kreditų bendrovės. O prieš metus skolų turintiems verslams šią alternatyvą siūlė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabartinį antstolių pasiūlymą kritikuoja.

„Tuo galėtų būti piktnaudžiaujama, nes skolininku tapti nėra sudėtinga. Aš paskolinu jums, jūs paskolinate, tarkim, man, vieni kitiems negrąžiname ir, žiūrėkite, turime mokestinę privilegiją“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

„Kurk Lietuvai“ atstovai taip pat abejoja, ar antstolių pasiūlymas yra ta išeitis, kurios reikia lietuviams.

„Kai tau reikia daryti lengvatą, tai yra simptomas, kad jau kažkokia problema egzistuoja ir tu ant jos uždedi kažkokį pleistriuką. Tai būtų galbūt galima domėtis, kodėl žmonėms reikia šitų lengvatų. Galbūt reikia fokusuotis į algas, kelti profsąjungų galią, kelti profsąjungų dalyvavimą, teisę stiprinti“, – teigė R. Keršys.

Anot ministerijos, kur kas logiškiau skolininkams padėti ne tik pasiūlius skolos atostogas, bet taip pat sumažinus išskaičiuojamas sumas tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems skolininkams bei sugriežtinus baudas už nelegalų darbą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad jų pasiūlymas dėl mokesčių atostogų jau rudens sesijoje galėtų atsidurti Seime.