„Sektoriniu pjūviu nebuvo paliesti ekonominių veiklų raidos aspektai detaliau. Daugiau dėmesio skirta žemės ūkiui, junglumui, susisiekimo sektoriui, bet yra ir daugiau kolonų, ant kurių laikosi ekonomikos plėtra“, – BNS sakė „Artea“ banko ekonomistė. 

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė teigė, jog pirmame šiai Vyriausybei skirtame šalies vadovo pranešime nebuvo kritiškų pastabų.

„Neišgirdau daug kritikos strėlių jokiu adresu arba tos kritikos strėlės buvo labai švelnios užmaskuotos“, – BNS teigė E. Stonkutė.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuva šiuo metu demonstruoja įspūdingą augimą, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, o jo tvarumas ir tolesnė sparti plėtra nėra duotybė.

„Kyla daug klausimų, ar pavyks mums išlikti konkurencingiems, ar pavyks įgautą pagreitį išlaikyti ir čia galbūt norėjosi daugiau dėmesio Lietuvos ekonomikos transformacijai konkurencingumo didinimo linkme ir dėmesio tiems sektoriams, kurie tą transformaciją veda, tiek kalbant apie užsienio investicijų pritraukimą, tiek Lietuvos kaip šalies protams sugrįžti“, – teigė analitikė.

Neišgirdau daug kritikos strėlių jokiu adresu arba tos kritikos strėlės buvo labai švelnios užmaskuotos.

„Prezidentas tuos akcentus dėliojo, susijusius pirmiausia su gynyba, jos finansavimu, su mūsų geoekonominiais tikslais, nes labai objektyvu, kad tokiomis aplinkybėmis tai ir turėjo būti pamatiniai visos kalbos akcentai“, – BNS sakė ekonomistė.

E. Stonkutės teigimu, prezidentas tiksliai akcentavo, jog Lietuva turi rūpintis ekonomikos ir konkurencingumo augimu, skirti didesnį dėmesį aukštos pridėtinės vertės kūrimo skatinimui, verslo kreditavimui ir investicijų pritraukimui.

Pasak jos, G. Nausėda užsiminė apie ekonomikai ir verslui svarbius klausimus, pavyzdžiui, viešųjų išlaidų ar administracinės naštos mažinimą, įmonių kreditavimą.

„Patiko prezidento originalesnės idėjos, kaip didinti verslo vidaus kreditavimą arba iš kur būtų galima gauti pinigų gynybai. Pavyzdžiui, gyventojų indėliai, kurių tikrai milijardai guli nelabai naudojami“, – sakė analitikė.

I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad daug dėmesio skirta partnerystei, ypač su Vokietija, – ji ir kryptingos investicijos turėtų atverti kelią gynybos pramonės plėtrai bei paskatinti prie įvairių su tuo susijusių paslaugų vystymą.

„Tie akcentai svarbūs ir labai logiški dabartiniame kontekste ir natūralu, kad tas visų Europos šalių didesnis dėmesys tiek politinis, tiek finansinis – gynybai atveria galimybes, kuriomis pasinaudoja šalys, pasinaudojusios įmonės turės papildomo potencialo augimui“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad diskusijų dėl mokestinės reformos tema prezidento kalboje paliesta pakankamai aptakiai.

„Tiesiog akcentuojant tai, kas svarbu, tas akcentas, kad mokestinės diskusijos turėtų eiti koja kojon su ambicija viešuosius išteklius naudoti taupiai ir atitinkamai nešvaistyti jau turimų mokesčių mokėtojų lėšų, tai šitas labai svarbu. (...) Galbūt norėjosi daugiau komentarų apie tai, apkritai ar kryptingai vystosi mokesčių reformos diskusija, ar rezultatyvumas atitiks poreikius ir ar efektyvu daryti tokius sprendimus, kurie dabar diskutuojami“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.

Savo ruožtu E. Stonkutė gyrė šalies vadovą už skirtą dėmesį viešųjų išlaidų mažinimui. Pasak ekonomistės, planą, kaip taupyti valdžios sektoriaus lėšas Vyriausybė galėjo pateikti kartu su mokesčių pertvarkos paketu.

„Tai tie patys viešieji pirkimai, valdžios sektoriaus finansavimas, būtinos ar nebūtinos išlaidos. Tas rimtesnio požiūrio į vidaus šalies išlaidų eilutes raginimas yra teisingas“, – BNS kalbėjo ekonomistė.

Prezidentas Seime ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą gyrė „pagaliau deramas“ Lietuvos investicijas į gynybą, o kalbėdamas apie mokesčių reformą sakė, kad ji turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę.