NIŪRI PROGNOZĖ: DABAR NE LAIKAS KELTI REIKALAVIMŲ DĖL DIDESNIŲ ALGŲ

Pirmasis lietuviškas vienaragis jau skaičiuoja apie pusantro tūkstančio darbuotojų. Dauguma jų – jaunimas. „Vinted“ darbdaviai tikina, kad jauniesiems specialistams svarbiausia darbe įžvelgti prasmę ir turėti bendras vertybes, pasakojama LNK reportaže.

Nepaisant viso to, atlygis išlieka svarbus.

„Lygiai taip pat aktualūs ir kiti klausimai. Jeigu dvi įmonės siūlo panašų atlyginimą, darbuotojai visada vertins plačiau, vertins visumą“, – pasakojo „Vinted“ talentų pritraukimo komandos vadovė Ieva Kuniejūtė.

Lietuvoje keturi iš dešimties apklaustų jaunų specialistų tiki, kad per pirmuosius kelerius metus darbe pasieks 2,5 tūkst. eurų „į rankas“ atlyginimą.

Mažesnė dalis apklaustųjų tikisi uždirbti dar daugiau. Tokios buvo SEB banko tyrimo išvados.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

Ekonomistai nesistebi.

„Darbo rinka per pastaruosius kelis mėnesius laikėsi stipri, dabar dar pastiprėjo. Vidutinis darbo užmokestis šalyje augo. Priklauso nuo sektoriaus ir šalies, bet vidurkis siekia apie 12–13 proc. per metus“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus.

„Vinted“ darbuotojų vakare skubėti namo neverčia namus primenanti aplinka: žaidimų, miego, meditacijos kambariai ir greitu metu atsirasianti pirtis.

„Iš esmės tai darbdavys turi pasitikėti darbuotoju ir leisti jam rinktis darbo vietą, kur jis nori dirbti, biure ar namuose, gal užsienyje“, – tikino I. Kuniejūtė.

Tą pastebi ir darbo skelbimus stebintys specialistai. Jie pabrėžia, kad svarbios ir darbe gaunamos privilegijos. Esą šiais laikais sveikatos draudimas, poilsio zonos, galimybė dirbti iš namų nebėra privilegija, tai būtinybė.

„Didžiausias pokytis įvyko dėl karantino. Naudų krepšelis sparčiai išsiplėtė“, – teigė „CV Online“ atstovė Rita Karavaitienė.

Vis dėlto, pramonininkai pabrėžia, kad bandydami išsikaulyti geresnes darbo sąlygas darbuotojai turi nepamiršti, jog ir patys įmonei privalo nešti naudą.

„Jauni žmonės išmokomi save parduot. Kai kurie labai gerai tą moka padaryti, bet tada ateina kitas etapas, darbdavio nusivylimas. Paprastai jeigu darbdavys nusivilia, suprastėja karjeros galimybės, jei per bandomąjį laikotarpį tuo darbuotoju atsikratoma“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Darbo skelbimus analizuojanti specialistė pabrėžė – jaunimo lūkesčiai ne visada atitinka realybę.

„Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus. Vien dėl to didelio atlyginimo nereikėtų tikėtis“, – aiškino R. Karavaitienė.

Kad dalis jaunimo, ieškančio darbo, reikalavimų įgyvendinti nebus, pastebi ir SEB bankas. Mat taip sparčiai kaip infliacija atlyginimai kilti negali.

„Daugeliui įmonių pelningumas tiek neaugo. Ir žiūrint į kitus metus tiek neaugs. Išsiskyrimas požiūrio, jis, aišku, yra aštrus“, – dėstė T. Povilauskas.

Tad pramonininkai primena, kad dabar ne laikas kelti reikalavimų dėl didesnių algų ar patogesnių darbo sąlygų. Esą sudėtinga ekonominė situacija darbdavius dažnai verčia mažinti kolektyvą.

„Plečiasi vos kelios įmonės, Lietuvos mastu gal vienas arba du proc. Didžioji dalis įmonių galvoja apie laikiną susitraukimą ir apie taupymo sprendimus“, – tvirtino S. Besagirskas.

Statistikos departamento duomenimis šiemet vidutinis darbo užmokestis siekė šiek tiek daugiau nei vieną tūkstantį eurų į rankas.