K. BUDRYS: LIETUVOS BEPILOČIŲ ORLAIVIŲ PRAMONĖ PAJĖGI PATENKINTI KARIUOMENĖS POREIKIUS
Lietuvos bepiločių orlaivių pramonė pajėgi patenkinti kariuomenės poreikius, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Mūsų pramonės pajėgumai leistų atliepti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius, būtinos sąlygos tam yra, tiekimo grandines būtų galima kuo labiau sutrumpinti ir jas sulietuvinti“, – žurnalistams po susitikimo su valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovo atstovas.
Pasak jo, šis klausimas svarstytas Valstybės gynimo tarybai (VGT) ruošiantis toliau diskutuoti apie dronų vystymo koncepciją, o prezidentui Gitanui Nausėdai siekiant išsiaiškinti, ar vykdant stambius bepiločių orlaivių įsigijimus kariuomenei, vienas iš kriterijų galėtų būti sąlyga, jog ši karinė technika turėtų būti pagaminta Lietuvoje.
K. Budrio teigimu, Lietuvos gynybos pramonės galimybes reikia suderinti su įstatymuose numatytu reguliavimu ir kariuomenės poreikiais.
Pasak jo, susitikime prezidentas susitikime išreiškė lūkestį, kad Seimą kuo greičiau pasieks Saugumo ir gynybos pramonės įstatymo projektas ir lydintys teisės aktai, kurie leistų dėl nacionalinio saugumo interesų kuo daugiau įsigijimų atlikti iš Lietuvos gamintojų.
„Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių“, – teigė K. Budrys.
Patarėjo teigimu, šio susitikimo rezultatai bus dalis VGT sprendimų, kuriuos siūlys G. Nausėda.
Masinės lietuviškų dronų gamybos tikimasi netrukus
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po susitikimo teigė, kad ir šiuo metu kariuomenė iš Lietuvos gamintojų įsigyja dronų, vidutiniškai tam per metus skiriama 30 mln. eurų.
Jis pažymėjo, kad bepiločiai orlaiviai yra įsigyjami dviem keliais – už amerikiečių lėšas iš Jungtinių Valstijų gamintojų ir įsigijimai iš vietos gamintojų.
A. Anušauskas pristatė, kad šiuo metu vyksta viešieji konkursai dėl mini ir mikro bepiločių orlaivių įsigijimų, sutartys turėtų būti sudarytos šį pavasarį, o antroje metų pusėje dronai jau bus naudojami kariuomenėje.
Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių.
Ministras pasakojo ir kad dvi Lietuvos įmonės gamina lietuviško kovinio drono – skraidančio šaudmens – prototipus.
„Šį mėnesį yra vieno projekto bandymai su kovine galvute ir tikimės, kad sėkmingai išvysčius šį projektą, iš prototipo bus galima pradėti konvejerinę gamybą“, – sakė A. Anušauskas.
Jis pažymėjo, kad vystant kovinių dronų pajėgumą, kuris integruojamas į jau esamus pajėgumus, tam gali prireikti papildomų finansų.
„Paraleliai vystoma labai daug projektų vienu metu. Mes dabar kalbame, kad norime padaryti kuo daugiau per labai trumpą laiką“, – sakė A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.
„Pakeitimai leis apsaugoti būtinus gyvybinius valstybės saugumo interesus, jeigu jie susiję su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties įrangos įsigyjimų, įskaitant ir bepiločius orlaivius iš Lietuvos gamintojų“, – teigė A. Anušauskas.
Viliasi daugiau tiekti Ukrainai ir Lietuvos kariuomenei
„Galime konstatuoti, kad dabar visų esamų teisės aktų visuma ir projektų visuma, kurie yra ruošiami pateikti svarstyti Seimui, sudarys visas teisines prielaidas lietuviškos produkcijos įsigijimui“, – po susitikimo sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.
Anot jo, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia Lietuvos gynybos pramonei būti konkurencingai su konkurentais iš kitų Europos Sąjungos šalių.
V. Sabaliausko tvirtinimu, priimti teisės pakeitimai leis institucijoms lengviau įsigyti produkciją iš Lietuvos gamintojų ir siųsti ją kariaujančiai Ukrainai.
„Kalbos vyksta jau ilgai. Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų“, – teigė V. Sabaliauskas.
Pasak asociacijos direktoriaus, Lietuvos gamintojų interesas yra ir tai, kad iš jų produkciją įsigytų ir Lietuvos kariuomenė.
„Kariuomenė yra pagrindinis bandytojas, kuris greičiausiai gali pasakyti, ko reikia, kur judėti, kokias technologijas vystyti ir kokie pageidavimai yra Lietuvos kariuomenėje“, – pasakojo V. Sabaliauskas.
Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų.
Steigs konsorciumą
Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Jonas Klimantas po susitikimo paskelbė, kad yra steigiamas konsorciumas.
Pasak jo, naujas darinys į vieną įmonę jungia kelias skirtingas įmones, galinčias gaminti dronus ir jų komplektavimui reikalingas dalis.
„Tokiu būdu sugebame ir padidinti pajėgumus, išskaidant įvairius darbus per įmones, ir sudarome įmonėms galimybę vykdyti savo įprastinę veiklą. Esminė dronų gamybos ir pardavimo funkcija bus atiduota bendrai konsorciumo įmonei“, – aiškino J. Klimantas.
„Liko tik kelios dienos, kol ta įmonė pradės veikti“, – pridūrė jis.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
3 komentarai -
BNS inf.0 komentarai -
3 komentarai
Jei