„Litcargus“ išvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio pamainos vadovė Ieva Mačiulytė paaiškino, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad neprarastumėte kompensacijos ir pavyktų išskristi artimiausiu metu.
– Kodėl nutinka tokia situacija, kad bilietą įsigiję žmonės nepatenka į lėktuvą?
– Įvardinsiu dvi pagrindines ir dažniausiai pasitaikančias priežastis. Pirmoji – aviakompanija parduoda šiek tiek daugiau bilietų, nes dažniausiai ne visi keleiviai pasirodo skrydžiui. Tikimybė, kad visi ateis yra mažesnė nei kad neateis. Antroji priežastis – techniniai orlaivių gedimai, kai lėktuvas pakeičiamas kitu, turinčiu mažiau vietų. Tokiu atveju, mano manymu, geriau, kad išskristų dauguma keleivių nei kad nekeliautų visas lėktuvas.
– Kaip dažnai tai nutinka?
– Nepasakyčiau, kad labai dažnai. Negaliu įvardinti konkrečios statistikos, bet tai tikrai nėra dažnas atvejis.
– Ar galima paskaičiuoti, kiek tokių atvejų būna per metus?
– Galima, bet šiuo metu neturiu duomenų.
– Kaip dažnai žmonės kreipiasi dėl kompensacijos? Kiek tokių atvejų užfiksuota?
– Kadangi esame aptarnaujanti aviakompanija, klientai į mus nesikreipia tiesiogiai – jie kreipiasi į pačią aviakompaniją. Tad kiek dažnai, priklauso nuo to, kiek tokių įvykių nutinka. Konkretaus skaičiaus neturiu.
– Ką reikėtų daryti keleiviui atsidūrus tokioje situacijoje?
– Yra aptarnaujantis personalas, kuris pasako, ką reikia daryti. Jis suteikia keleiviui informaciją apie teises, kur ir kada kreiptis. Žinoma, delsti nereikėtų – geriausia kreiptis iš karto po skrydžio, susitvarkius kitus formalumus. Nors laiko limito nėra, vis tiek rekomenduojama tai padaryti kuo greičiau.
– Kas priklauso tokiam žmogui?
– Nemokamas skrydžio pakeitimas į artimiausią galimą. Jei jis yra tą pačią dieną, už kelių valandų, keleiviui suteikiamas ir maitinimo kuponas. Jei skrydis nukeliamas į kitą dieną, suteikiamas viešbutis.
– Ar keleivis turi reikalauti raštiško dokumento, kad nebuvo įlaipintas į lėktuvą?
– Tikrai nebūtina. Aviakompanija turi šią informaciją ir mato, kad keleivis netilpo į skrydį. Bet kokiu atveju, kreipiantis dėl kompensacijos aviakompanija turės šiuos duomenis, todėl raštas nėra reikalingas.
– Ką keleivis turėtų daryti, jei aviakompanija nesiūlo skrydžio artimiausiu metu, o tik po kelių dienų?
– Galima grąžinti sumokėtą sumą ir ieškoti kitų skrydžių.
– Ar keleivis gali nusipirkti kitą skrydį ir prašyti, kad už jį sumokėtų avialinijos?
– Pirmiausia, reikėtų susigrąžinti sumą, sumokėtą už originalų skrydį ir tik tada ieškoti kito.
– Ar bet kokiu atveju priklauso kompensacija?
– Taip. Ji priklauso nuo skrydžio atstumo ir krypties. Yra aiškios taisyklės, nurodytos kiekvienos aviakompanijos taisyklėse, jos pateikiamos internete.
– Kokio dydžio būna kompensacijos?
– Labai skiriasi – nuo 200 iki 600 eurų, priklausomai nuo skrydžio trukmės ir maršruto.
– Ar keleiviai dažniausiai kreipiasi dėl išmokos, ar nuleidžia rankas?
– Kreipiasi tikrai nemažai. O tuos, kurie nesikreipia, skatinu tai daryti – kompensacijos yra išmokamos.
– Kokiais atvejais aviakompanijos atsisako laipinti keleivius ir nemoka išmokų?
– Dažniausiai tada, kai keleiviai būna apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, elgiasi agresyviai, nepaiso taisyklių. Tai pagrindinės priežastys.
– Kur keleiviui kreiptis, jei aviakompanija atsisako išmokėti kompensaciją?
– Tokiu atveju yra transporto agentūros. Kiekvienoje šalyje jos gali skirtis, bet visi kontaktai pateikiami keleivių teisėse.
– Ar keleivių teisės galioja vienodai visose ES ir ne ES šalyse?
– Jos gali kiek skirtis, tačiau keleiviui visada suteikiama reikalinga informacija ir kontaktai.
– Kaip praktiškai atrodo kompensacijos gavimo procesas? Kiek laiko tai užtrunka?
– Priklauso nuo aviakompanijos taisyklių. Vieni keleiviai kompensaciją gauna greitai, kiti laukia kelis mėnesius. Bet geriau palaukti nei visai nesikreipti.
– Ar keleiviams dažniausiai pavyksta gauti kompensaciją?
– Taip. Tai nėra ginčas ar laimėjimas – tai tiesiog procedūra, aviakompanija prisiima atsakomybę, o kreipiantis kompensacija išduodama.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar verta turėti kokius nors dokumentus, kad apsisaugotum nuo tokių situacijų?
– Reikia turėti skrydžio išklotinę arba bilietą – tai labiausiai padeda įrodyti, jog keleivis buvo registruotas į konkretų skrydį, bet nebuvo įlaipintas.
– Ar keleivis gali kaip nors apsisaugoti nuo tokių situacijų?
– Visada rekomenduojama registruotis internetu, kai tik atsiranda galimybė. Kuo anksčiau keleivis užsiregistruoja, tuo mažesnė rizika susidurti su tokiais nesklandumais. Daugiau papildomų apsaugos būdų nėra, pagrindinis – registruotis laiku.
(be temos)