KAIP IŠSIRINKTI GERIAUSIUS ŠALDYTUS GAMINIUS

Ir šaldyti produktai praranda tiek formą, tiek maistinę vertę, LRT RADIJUI sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė. Todėl, anot maisto produktų inspektorės, norint išsirinkti geriausią produktą reikia parduotuvėje jį apžiūrėti – pavyzdžiui, jei pakuotėje matyti susidaręs šerkšnas, gaminys jau buvo atšildytas.

Kiekviena įmonė yra atsakinga už tai, kad produktai į rinką būtų patiekiami saugūs ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus, LRT RADIJUI sako maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė. Tam, kad tai užtikrintų, priduria ji, įmonė turi laikytis higienos reikalavimų: „Yra labai aiškiai nusakyta, kas ir kaip turi būti, kaip įmonės turi būti dezinfekuojamos ir pan. Taip pat svarbu, kad įmonė žiūrėtų, iš kur imama žaliava produktams, ar ji saugi.“

Ne mažiau svarbu tai, teigia pašnekovė, ar vartotojas žiūri, kaip produktą reikia apdoroti. „Jei produktas labai gerai apdorojamas, žūsta net ir salmonelės“, – tikina specialistė. Visgi, sako ji, tai pasiteisina tik apdorojant produktą karštyje – šaltyje salmonelės bakterija tarytum užmiega, o vėliau, 20–30 °C temperatūroje, ji vėl pradeda leisti savo toksinus.

Tam, kad vartotojus pasiektų saugūs šaldyti pusgaminiai, V. Septilkienė kaip būtiną sąlygą išskiria higienos reikalavimus – jie turi būti taikomi nuo pat pradžių. „Už produkto saugumą atsakingas gamintojas, o vėliau tas, kuris jį perparduoda. Atsakomybės tenka ir vartotojui, kuris nusiperka ir tą produktą laiko“, – pasakoja inspektorė.

Ji sako, kad pusgaminiai, tokie kaip koldūnai ar žemaičių blynai, dažniausiai neatšildomi, o iš karto verdami, kepami.

Kitaip, primena V. Septilkienė, reikia elgtis su mėsa, nors retas vartotojas taip daro: „Jei vartotojas nusiperka mėsos, jis ją atšildo. Tačiau jei atšildo greitai, mėsa ne tik praranda vertę, bet ir gali būti užkrėsta. Mėsą reikėtų atšildyti šaldytuve, bet tai truktų gal dvi paras.“

Specialistė paaiškina, kad teisės aktais nėra nustatyta, kurį laiką galima laikyti vieną ar kitą pusgaminį. „Kiekvienas gamintojas tai nusistato atskirai, priklausomai nuo jo gamybos sąlygų, higienos ir to, kokia to produkto sudėtis“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad produkto tinkamumo naudoti terminas priklauso dar ir nuo to, kokios žaliavos naudojamos, kokia tai mėsa, sudedamosios dalys, kaip ir kokiais įrenginiais gaminama – tik tuomet nustatoma, kiek galima laikyti šaldytus pusgaminius.

V. Septilkienė sako, kad norint nustatyti tinkamumo terminą reikia atlikti tyrimus – tiek mikrobiologinius, tiek juslinius. „Jei užšaldytas produktas bus ilgai laikomas, jis vis vien praras dalį savo maistinės vertės. Taip pat ir formą, ypač jei bus tam tikrų temperatūros svyravimų ir skirtumų. Užšaldytame produkte vis tiek vyksta procesai“, – aiškina maisto produktų inspektorė.

Gamintojas, anot jos, nustato galiojimo terminą tam, kad vartotojas gautų tokį produktą, kokio nori: „Dažnai terminas truputį, maždaug trečdaliu, yra sumažinamas. Iki nurodytos dienos atsakomybė priklauso gamintojui, bet tik tuomet, jei produktas laikomas tinkamomis sąlygomis.“

V. Septilkienė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai prekybos centruose šaldytuvų temperatūra kiek sumažinama. O apie tai galima spręsti iš, pavyzdžiui, koldūnų pakuotės. „Tokiu atveju atsakingas maisto tvarkymo subjektas – prekybininkas. Ieškoma priežasčių, kodėl tai atsitiko, atsiranda ryšys tarp gamintojo ir prekybininko“, – teigia pašnekovė. Jei gamintojas, pasak jos, pagamino ir perdavė produktą neatsakingam prekybininkui, atsakomybė turi tekti tam, dėl kurio priežasties tie koldūnai ištižo.

Specialistės teigimu, labai paprasta pamatyti, kad produktas buvo netinkamai laikomas, o vartotojas privalo į tai atkreipti dėmesį: „Pažiūrėjus į pakuotę matyti, kad produktas praradęs savo formą. Todėl geriausia rinktis tai, kas yra permatomoje pakuotėje. Jei viduje matyti šerkšnas, galima sakyti, kad produktas jau buvo atšildytas.“

Ji priduria, kad reikėtų produktą paliesti. V. Septilkienės teigimu, dažnai susiduriama su situacija, kad pusgaminis laikomas –18 °C temperatūroje, tačiau viduje jis minkštas, mat prekybininkai neatsakingai pažvelgė į jo kokybę. Produktas, anot jos, tarytum dar saugus, bet jau prarado formą. Pašnekovė tvirtina, kad tinkamumo naudoti terminą nurodyti yra privalu: „Jei terminas nenurodytas, tai jau pažeidimas ir apie tai reikėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.“

Vartotojas, pašnekovės manymu, turi skaityti etiketę ir gaminti produktą būtent taip, kaip parašyta – tik tuomet bus gaunamas toks produktas, kokio norima. „Beje, nuo gruodžio 13 dienos bus privalu nurodyti ir visą maistinę vertę, tai galios visiems produktams. Šiuo metu galima tai nurodyti, bet nebūtinai“, – apie artėjančius pokyčius kalba specialistė.

V. Septilkienė pasakoja, kad žalio pusgaminio nevalgome nė vienas iš mūsų, jį privaloma termiškai apdoroti, o kokia po to liks maistinė vertė, priklauso tik nuo paties vartotojo. Pašnekovės teigimu, jei gaminiai tinkamai užšaldyti, maistinė vertė praktiškai nesiskiria nuo tos, kuri buvo prieš užšaldant: „Bet užšaldyti juos reikia labai greitai, rekomenduojama – 40 °C temperatūra. Tokios temperatūros vartotojas paprastai neturi, o kuo ilgiau produktas bus šaldomas, tuo labiau kris jo vertė.“ Ji priduria, kad šaldytuvų temperatūra dažniausiai – 18 °C, o tai yra laikymo, ne užšaldymo temperatūra.

Visą laidą galite rasti LRT mediatekoje.