„Viena esminių priemonių didinti valstybės, o tuo metu ir gynybos biudžetą, yra bendras ekonomikos tempų auginimas, apie kurį politikai dažniausiai nemąsto – tai yra problema“, – „Žinių radijuje“ penktadienį kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jie mąsto ketverių metų kategorijoje, o tam, kad padarytum fundamentalius sprendimus, dėl kurių ekonomika judėtų, pyragas didėtų ir gynybos biudžetas automatiškai augtų – reikia fantazijos ir strategijos“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras.

L. Kasčiūnas anksčiau užsiminė, kad su Gintare Skaiste teiks Seimui pasiūlymą, kaip panaudoti valstybinių bendrovių gaunamus pelnus ir tokiu būdu gynybai surinkti papildomus 300 mln. eurų.

„Į Vyriausybės siūlymus žiūrime ne tik reaguojančiai, bet ir kuriančiai. Ieškome sprendimų, kurie nekrautų naštos ant visuomenės pečių ir atrasti resursų labiau netikėtais būdais, o jais padėti tenkinti ir gynybos poreikius“, – samprotavo politikas.

Tam, kad padarytum fundamentalius sprendimus, dėl kurių ekonomika judėtų, pyragas didėtų ir gynybos biudžetas automatiškai augtų – reikia fantazijos ir strategijos.

Vyriausybės patvirtintoje mokesčių pertvarkoje, kuri bus teikiama Seimui, gynybai kitąmet planuojama papildomai surinkti 345,7 mln. eurų, 2027 m. – 513,5 mln. eurų.

Į Valstybės gynybos fondą siūloma skirti draudimo mokesčio (vadinamo saugumo įnašo) ir saldžių gėrimų apmokestinimo, padidinto pelno mokesčio pajamas, dalį visų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir nekilnojamojo turto mokesčio pajamų.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.