Jau artimiausiais metais šalia Kėdainių įsikūrusi trąšų gamykla "Lifosa" gali pristigti vietos fosfogipsui – gamybos atliekoms. Jos jau seniai paįvairina šio krašto peizažą iš už miškų išnyrančiais milžiniškais baltais kalnais.

Sename sąvartyne nebeišsitenka

Vos prieš porą metų trąšų gamintojos "Lifosa" generalinis direktorius Jonas Dastikas tikino, kad įmonė nesuinteresuota plėsti fosfogipso sąvartyno plotų. Tačiau nepavykus bandymams perdirbti šias atliekas, šiandien įmonei tenka ieškoti naujų atliekų saugojimo teritorijų.

Kasdien "Lifosoje" susidaro po 6 tūkst. t fosfogipso. Teritorijoje, kur šiuo metu stūkso šių atliekų kalvos, vietos liko tik maždaug trejiems, daugiausia ketveriems metams. Čia jau sukaupta apie 22 mln. t fosfogipso. Norėdama tęsti veiklą įmonė priversta ieškoti naujos vietos atliekoms.

"Kol kas turime kur jas dėti, bet reikia plėsti fosfogipso saugojimo aikštelę, fabrikas juk neketina sustoti. Per metus šalutinio fosfogipso produkto pagaminama apie 2 mln. t. Dabartinio ploto pakaks tik trejiems ar ketveriems metams, o per tą laiką reikia surasti ir įrengti naują plotą", – rūpesčiais dalijosi bendrovės vadovas.

Savivaldybė skyrė vietą

Įmonė jau yra nusižiūrėjusi vietą naujai fosfogipso aikštelei visai šalia gamyklos. Tikimasi sutarti dėl 45 ha ploto menkaverčiame valstybei priklausančiame miške. "Žinome, kad pagal įstatymus miškų plotai neturėtų mažėti, bet esame pasirengę, jei reikės, atsodinti jį kitoje vietoje", – tikino J.Dastikas.

Jei įmonei būtų skirti tie 45 ha miško, šiame plote įrengtos aikštelės pakaktų 15–20 metų. Dėl miško skyrimo įmonei jau priimtas Kėdainių rajono savivaldybės sprendimas, būsima aikštelė įtraukta į detalųjį planą. "Tačiau būtinas miškininkų sutikimas, o jie neturi teisės derinti detaliojo plano, todėl kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Pastaroji klausimą turi teikti svarstyti Vyriausybei, o ši sprendimą dėl valstybinio miško skyrimo turės priimti ir gauti Seimo pritarimą", – ilgą kelią nupasakojo "Lifosos" vadovas.

Gamyba ar miškas?

Dabartinis aplinkos ministras Artūras Paulauskas patarė parengti papildomą studiją ir argumentuoti, kodėl naujoji aikštelė turėtų būti įrengiama minėtoje miško teritorijoje.
"Pasirinkta vieta naujai aikštelei tinkama geologiniu atžvilgiu, miškas pelkėtas, tačiau jau trijų metrų gylyje yra molio. Be to, ji arti gamyklos ir, palyginti su dabartine aikštele, toliau nuo gyvenamųjų teritorijų. Kadangi pasikeitus technologiniam procesui fosfogipsas sustingsta per pusvalandį, iki saugojimo vietos jis turi būti labai greit nugabenamas. Atliekas vežame specialiais sunkiasvoriais automobiliais, kurie taip pat teršia aplinką. Tad svarbu, kad tas kelias būtų kuo trumpesnis. Arti planuojamos aikštelės yra geležinkelio stotis, tai būtų naudinga, jei ateityje fosfogipsas vis dėlto būtų parduotas", – pliusus vardijo J.Dastikas.

Įmonės vadovas pripažįsta, kad jei sklypas nebūtų skirtas, gali tekti stabdyti gamybą. "Jei nerandame ir nesuderiname vietos, tuomet lieka atsakyti į vieną klausimą – ar norima stabdyti gamyklą? Nes, jei neturime vietos, neturime kur dėti atliekų, belieka uždaryti gamyklą", – kalbėjo J.Dastikas.

Perdirbti dar neapsimoka

"Lifosa" bandė fosfogipsą perdirbti ir gaminti statybinį gipsą, blokelius. Tačiau šis projektas buvo nesėkmingas. Įmonė bendradarbiavo su Lietuvos mokslininkais ieškodama efektyvaus būdo panaudoti fosfogipsą, tačiau, J.Dastiko teigimu, visi sprendimai pasirodė pernelyg brangūs.

Anot pašnekovo, šiuo metu pasaulyje perdirbama tik 4 proc. fosfogipso. "Jį perdirba tik japonai, kuriems trūksta gipso. Europoje yra tiek katilinių, tiek gamtinio gipso perteklius, tačiau jį perdirbti pigiau, o fosfogipsas paliekamas, nes jį perdirbti labai brangu ir neapsimoka", – aiškino J.Dastikas.

Nekenksminga atlieka?

Taigi kol kas esą vieninteliai būdai tvarkyti fosfogipsą: pilti į kalvas sausumoje arba šalinti į vandens telkinius. "Dažniausiai tokios gamyklos, kurių technologinio proceso šalutinis produktas – fosfogipsas, kuriasi šalia vandens telkinių, vandenyno. Panaši gamykla Roterdame šias atliekas šalino į Reiną", – tikino "Lifosos" vadovas.

Pasak jo, fosfogipso kalnai šalia Kėdainių boluos ne amžinai. Laikui bėgant jie apauga žole, vėliau medžiais. "Lifosos" vadovas mano, kad ateityje ant sužaliavusių kalvų būtų galima pastatyti vėjo jėgaines, kas Aukštaitijos lygumose nebūtų efektyvu.

"Lifosos" vadovas tikina, kad fosfogipsas nekelia pavojaus nei aplinkai, nei gyvūnijai, nei žmonėms. Fosfogipso sąvartynas pradėtas pildyti 1963 m., kai pradėta trąšų gamyba. Dabartinė fosfogipso aikštelė užima daugiau nei 80 ha plotą, už jį "Lifosa" kasmet valstybei moka žemės mokestį. Kalnų aukštis siekia net 60 m.