Duobėtų gatvių rasime visoje Lietuvoje. Prastais keliais skundžiasi visų savivaldybių vairuotojai. Keliais nesidžiaugia ir savivaldybių asociacija.

„Kol kas kelių būklė nėra gerėjanti“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Gali būti, kad tokiomis gatvėmis teks važinėtis dar ilgai. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas baiminasi, jog nors žadama, kad finansavimas kitąmet keliams didės, jis iš tikrųjų bus netgi mažesnis nei šiemet.

„Kelių fondas, nors jis yra įsteigtas ir jam bus numatytas finansavimas, visa ar panašia apimtimi sumažės kelių plėtros ir priežiūros programa“, – komentavo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Asociatyvi E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Nuogąstavimus, kad finansavimas gali mažėti, kursto tai, jog priimant Kelių fondo įstatymą nebuvo pažadėta, kad Kelių priežiūros ir plėtros programa nemažės. Ši programa – biudžeto pinigai, jais finansuojamas kelių tiesimas ir remontas visoje šalyje. Tad asociacijos vadovas skaičiuoja, kad kelių finansavimas kitąmet gali mažėti net 90 mln. eurų.

„Vyriausybės dar šią vasarą tvirtintame 2026–2028 m. finansavimo modelyje kelių plėtros ir priežiūros programoje numatyta ne 540 mln., o 450 mln. eurų“, – aiškino Š. Frolenko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savivaldybės iš biudžeto keliams gauna kiek daugiau nei 200 mln. eurų. Pačios prideda dar daugiau – 330 mln. eurų. Ir nors kasmet dalis gaunama iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo didėja, tai savivaldybių nedžiugina.

„Jeigu pats bendras pyragas mažėjantis, tai tiesiog gauni jo mažesnę dalį – nebūsime sotūs“, – pastebėjo LSA prezidentas A. Klišonis.

Susisiekimo ministerija šių nuogąstavimų nesupranta. Esą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos (KPPP) išliks tokios pačios.

„Finansavimas iš biudžeto lieka tas pats, o kelių fondas yra kaip papildomas. Esu girdėjęs nuogąstavimų, kad šią sumą įskaičiuos į bendrąją“, – komentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas. / T. Biliūnas / BNS nuotr.

Tačiau kiek pinigų bus surenkama į Kelių fondą papildomai – dar neaišku.

„Kol neįsigalioja e-tolingo sistema, kuri leis surinkti didžiąją dalį pinigų, šiuo metu Kelių fondas gali turėti iki 200 mln. atskirai nuo KPPP“, – aiškino Susisiekimo ministerijos atstovas Roderikas Žiobakas.

E-tolingo sistema – kai sunkusis transportas apmokestinamas pagal nuvažiuotus kilometrus – stringa jau ne pirmi metai.

Vis dėlto užtikrintai pasakyti, kiek eurų Lietuvos keliai gaus kitąmet, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas negali.

„Kaip bus, galėsiu pasakyti tik pamatęs biudžeto dokumentą. Ar skirta pakankamai, ar nepakankamai – tada galėtume kalbėti rimčiau. Dabar tai tik spėlionės“, – pridūrė A. Sysas.

Biudžeto pirmasis variantas viešumoje pasirodys tik spalio viduryje.

Šiuo metu maždaug 40 proc. kelių šalyje yra prastos būklės. Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad visiems keliams sutvarkyti vien šiemet trūksta daugiau nei 1 mlrd. eurų.