Verčiau didinti algas

Pastaruoju metu politikų vėl svarstomą keturių darbo dienų savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius vadina įdomia idėja, tačiau abejoja, ar Lietuva šiuo metu būtų pajėgi tai įgyvendinti. Pasak jo, šiandien reikėtų labiau kreipti dėmesį į algų Lietuvoje didinimą.

„Keturių darbo dienų savaitė – idėja įdomi. Tai, matyt, daugiau ateities idėja [...]. Pasaulyje vienokių ar kitokių eksperimentų galima surasti, bet Lietuvoje šiuo metu mes vis dar sprendžiame šiek tiek kitokias problemas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.

„Ateityje, tobulėjant technologijoms, matyt, natūraliai dėl technologinės pažangos bus judama link trumpesnės darbo savaitės. Tačiau tai yra ateitis, o šiandien mes vis dar konverguojame su ES algų prasme. Lietuvoje algų lygis vis dar atsilieka nuo ES vidurkio“, – akcentavo šalies vadovo patarėjas.

Pasak jo, Lietuva turėtų orientuotis į gyventojų algų didinimą, o dėl trumpesnės darbo savaitės atlyginimai nepadidės.

„Tam reikia ieškoti kitokių priemonių. Prezidentas ir pavasarį, diskutuojant apie mokesčių reformą, buvo iškėlęs idėją, kad galbūt mes galėtume pelno apmokestinimo srityje palankiau taikyti darbo užmokesčio fondo išlaidas“, – pažymėjo V. Augustinavičius.

Šių metų balandį LRT užsakymu paskelbta apklausa parodė, kad dirbti keturias dienas per savaitę ir turėti trijų dienų savaitgalį norėtų 67 proc. respondentų nuo 18 metų. 68 proc. jų teigiamai vertintų, jei, sutrumpinus darbo savaitę, darbo užmokestis išliktų toks pat, o 4 proc. sutiktų dirbti ir už mažesnį atlyginimą.

Vis dėlto dalis gyventojų naujos tvarkos nepalaikytų. Keturių dienų darbo savaitei nepritarė 15 proc. respondentų, dar 18 proc. neturėjo nuomonės.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, kai vadovavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, aktyviai rėmė keturių darbo dienų savaitės idėją.

Paskyrus ją premjere, socialdemokratė portalui Lrytas teigė norinti, kad toks darbo organizavimo principas Lietuvoje išplistų labiau, tačiau šiuos siūlymus kritikuoja verslo atstovai.

Nerijus Mačiulis / Asmeninio archyvo nuotr.

Prilygino utopijai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis keturių darbo dienų savaitės idėją vadina utopine. Jo vertinimu, tai turėtų neigiamos įtakos vartotojams, viešųjų paslaugų gavimui.

„Tai utopinė, futuristinė idėja, kuri parodo tam tikrą nesuvokimą, kokiame pasaulyje mes gyvename“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis.

„Ta keturių dienų darbo savaitė aktuali ne vien darbuotojams, bet ir  vartotojams. Kalbame apie tai, kad kai kurių paslaugų gausime trumpiau, mažiau, kaip ir dabar suprantame, kad dvi dienas per savaitę daugelio viešųjų paslaugų negauname. Arba turėtume įsivežti gerokai daugiau darbuotojų, kurie tą laiką dirbtų, arba turėtume gerokai daugiau gauti iš kažkur pinigų uždirbti“, – pridūrė jis.

Vis dėlto Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas teigia, jog pritartų, kad darbo savaitė būtų trumpinama nuo 40 iki 32 ar 35 valandų.

„Turėtume kalbėti apie tai, kad mūsų sunkiai dirbantys žmonės, gaminantys viską, kad ir maisto pramonėje dirbantys, maistą gaminantys visai Lietuvai, uždirba 800–1 000 eurų. Sakome, kad jie per mažai dirba ir mūsų maistas yra per brangus. Reikia kalbėti apie tai, kad mūsų darbo našumas šiandien toks, kad galime dirbti ir dvi ar tris dienas“, – LRT radijui sakė jis.

„Mes visiškai esame už tai, kad Lietuvoje reikėtų pradėti kalbėti ne tik apie keturių darbo dienų savaitę, bet pirma gal pakeisti pačią mintį – darbo savaitė turėtų trumpėti iki 32 ar 35 valandų“, – teigė R. Tamošauskas.

Skirtingos grupės

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio, pasvarstymai trumpinti darbo savaitę nenauji nei vadovėliuose, nei praktikoje. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi įžvalgomis šia tema.

Ekonomisto vertinimu, bandant įgyvendinti šią idėją nacionaliniu mastu, būtų nemažai nepageidautinų šalutinių efektų.

Jei visos institucijos gali dirbti ne penkias, o keturias dienas per savaitę, gal Lietuvoje yra šiek tiek per daug valstybės tarnautojų?

N. Mačiulis prisiminė prieš beveik du dešimtmečius amerikiečio verslininko, investuotojo ir gyvenimo būdo vadybininko Timo Ferrio išleistą knygą „4 valandų darbo savaitė“. „Autorius siūlo perrašyti sėkmės apibrėžimą, automatizuoti darbą, atsisakyti savo kasdienėje veikloje 80 proc. neefektyviausių funkcijų ir sutelkti dėmesį tik į likusius 20 proc., duodančių daugiausia grąžos. Skamba patraukliai, tik ne visai aišku, kaip tokias rekomendacijas pritaikyti chirurgui, ugniagesiui ar autobuso vairuotojui“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.

Pasak jo, norint suprasti, kodėl keturių dienų darbo savaitė kol kas sunkiai įgyvendinama nacionaliniu mastu, reikia suskirstyti visus darbuotojus į kelis pogrupius.

„Pirmoji grupė – medikai, mokytojai, ugniagesiai, policininkai ir daugelis kitų – turi atlikti savo darbą nepriklausomai nuo to, kokios trukmės yra oficiali darbo savaitė, – sako N. Mačiulis. – Jei medikų darbo laikas sutrumpėtų penktadaliu, ar ligoniams reikėtų dar ilgiau laukti eilėse? Jei mokytojas dirbs tik keturias dienas per savaitę, kas vaikus mokys penktą dieną? Gydytojų, mokytojų ir daugelio kitų kvalifikuotų specialistų ir taip jau trūksta Lietuvoje, todėl trumpesnė darbo savaitė reikštų prastesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir plataus masto visuomenės praradimus.“

Antrajai grupei N. Mačiulis priskiria eksportuojančiose pramonės ir paslaugų įmonėse dirbančius darbuotojus. „Čia didžiausia problema, kad penktadaliu sutrumpinta darbo savaitė prilygtų penktadaliu padidintoms darbo sąnaudomis“, – pirmiausia išskiria jis.

„Jei tokiu spartaus darbo savaitės trumpinimo keliu eitų visas pasaulis, mes neturėtume atsilikti. Tačiau taip nėra, o Lietuvos ekonomika yra labai atvira – daugiau nei du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro prekių ir paslaugų eksportas. Staigus kaštų šuolis (kurio nepasivytų produktyvumo augimas, kad ir kaip to norėtųsi) reikštų prarastas eksporto rinkas, didesnį bankrotų skaičių ir išaugusį nedarbo lygį“, – aiškina ekonomistas.

Mažiau valstybės tarnautojų?

Trečioji grupė darbuotojų yra tie, kurie iš tiesų gali dirbti ir dirba mažiau nei penkias dienas per savaitę. Daug žinių ir patirties turintys konsultantai ar valdybų nariai gali dirbti vos kelias valandas per savaitę, sako N. Mačiulis.

„Jessica Shy turbūt irgi nekoncertuoja daugiau nei keturias valandas per savaitę. Tačiau tai nereiškia, kad visi šie savo srities profesionalai likusią savaitės dalį tik ilsisi – jie kuria, praktikuojasi, gilina savo kompetencijas, mokosi, – teigia ekonomistas. – Yra itin konkurencingų ir sėkmingų įmonių, kuriose darbdavys gali nuspręsti motyvuoti produktyvius ir talentingus darbuotojus trumpesne darbo savaite. Tačiau tam nereikia valstybės reguliavimo.“

N. Mačiulis atkreipia dėmesį ir į valstybines ar savivaldybės įmones, kurios apsaugotos nuo konkurencijos ir nekovoja dėl eksporto rinkų. Pasak jo, prie šio sąrašo galima priskirti ir, pavyzdžiui, ministerijas, įvairias kitas valdžios ir priežiūros institucijas.

„Iš tiesų, gali būti, kad verslas ir piliečiai nelabai supyktų, o gal net ir nepastebėtų, jei dalis šių institucijų darytų tai, ką jos daro, mažiau valandų per savaitę“, – svarsto N. Mačiulis.

„Tačiau čia visuomenei turėtų kilti kitas natūralus klausimas: jei visos institucijos gali dirbti ne penkias, o keturias dienas per savaitę, gal Lietuvoje yra šiek tiek per daug valstybės tarnautojų? Gal tuomet geresnė alternatyva yra ne trumpesnė jų darbo savaitė, o mažiau valstybės tarnautojų, mažesnės valstybės biudžeto išlaidos ir gal – leiskite pasvajoti – mažesni mokesčiai?“ – retoriškai klausia vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.