– Kada už žemės servitutus yra mokamas mokestis ir kokio dydžio? Jeigu servitutas su savininkų sutikimu (parašais) nustatomas jau atlikus žemės kadastrinius matavimus, parengus planus, ar reikia papildomai juos įregistruoti Registrų centre?
– Servitutas – tai teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu (NT), pvz., sklypu ar keliu, tam tikru nustatytu būdu. Tai daroma tam, kad kitas NT galėtų būti patogiai ir tinkamai naudojamas, pvz., kad būtų galima privažiuoti prie savo sklypo.
Atkreipiame dėmesį, kad servitutas nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinant daikto savininko interesus.
Servitutai nustatomi administraciniu aktu, sandoriu ir, tam tikrais atvejais, teismo sprendimu.
Administraciniu aktu servitutą nustato NŽT pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius įstatymo nustatytais atvejais.
Sandoriu servitutas nustatomas, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų. Sandorį turi patvirtinti notaras.
Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą.
Kad ir kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turėtų būti užtikrinta teisinga abiejų NT savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginta. Atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas kaip kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui.
Kai servitutą nustato NŽT, kompensacijos dydžiui apskaičiuoti ji naudoja specialias, viešai prieinamas skaičiuokles. Kai servitutas nustatomas susitarimu tarp privačių asmenų, šios skaičiuoklės taip pat gali būti naudojamos preliminariai įvertinti galimą kompensacijos dydį, jei šalys susitaria, kad kompensacija turi būti mokama. Skaičiuoklės yra pasiekiamos per Teritorijų planavimo ir statybos vartus www.planuojustatau.lt.
– Jeigu servitutai neįregistruoti Registrų centre, ar jie galioja? Konkreti situacija: prieš maždaug 20 metų kaimynai buvo sutarę dėl žemės servituto, nes vieni kaimynai savo atskirą sklypą (daržus) galėjo pasiekti tik pereidami kaimyno sklypo kraštu. Ant žemės sklypų planų buvo jų parašai, nubraižyta servituto vieta, planas patvirtintas. Tačiau Registrų centre jie tada nebuvo įregistruoti, žmonės gal nežinojo, kad reikia tai padaryti. Ar galioja servitutas dabar, po tiek laiko, jeigu senieji savininkai, sutikę su servitutu, jau mirę, o paveldėtojai servituto nepripažįsta (nors visus tuos metus servitutu buvo naudojamasi ir visi tai žinojo)?
– Svarbu žinoti, kad nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui turi būti rengiamas atskiras servituto planas. Tokiu atveju servitutų ribos pažymimos NT kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems norintiems peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus.
Servitutų planai yra rengiami NT registro posistemėje „GeoMatininkas“, kuriai pritaikytas servituto planų rengimo funkcionalumas. Šią veiklą gali vykdyti tik asmenys (matininkai), sudarę sutartis su Registrų centru dėl paslaugų teikimo „GeoMatininkas“ posistemėje.
Taigi, siekiant nustatyti servitutą, turi būti parengtas servituto planas, apskaičiuota kompensacija. Tuomet, atsižvelgiant į servituto nustatymo būdą, yra priimamas administracinis aktas arba sudaromas sandoris, kurį tvirtina notaras, arba priimamas teismo sprendimas. Šių dokumentų pagrindu servitutas yra įregistruojamas Registrų centro NT registre, o jo ribos pažymimos NT kadastro žemėlapyje.
Iš servituto kylančios teisės ir pareigos žemės sklypų savininkams ar naudotojams atsiranda tik įregistravus servitutą minėtame registre.
Nurodytu konkrečiu atveju, jeigu abu žemės sklypai yra valdomi privačios nuosavybės teise, abiejų žemės sklypų savininkai turėjo sudaryti notaro tvirtinamą sandorį dėl servituto nustatymo ir šio dokumento pagrindu servitutą įregistruoti registre.
Jeigu šiuo metu ginčijamasi dėl servituto nustatymo, nepavykus jo nustatyti sandoriu, servitutas gali būti nustatytas teismo sprendimu.
– Kaip galima pakeisti servituto žemės sklype vietą?
– Teisės aktai nenumato nustatyto servituto (vietos, parametrų, turinio ir kt.) pakeitimo procedūros, o reglamentuoja tik esamo servituto panaikinimo ir naujo servituto nustatymo galimybes.
Teismas yra pasisakęs, kad „nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti nauji servitutai, o tiktai tikslinta jų konfigūracija. Tačiau teisės aktai nenustato galimybės administraciniu aktu keisti jau nustatytų servitutų vietos ar turinio. Siekiant nustatyti naują servitutą vietoj esančio, esamas servitutas turi būti naikinamas, o naujasis servitutas nustatomas, laikantis teisės aktuose nustatytos servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2953-535/2021). Taip pat teismas nurodė, kad „nors teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktai numato tik naujo servituto nustatymo ir nustatyto servituto panaikinimo atvejus, tačiau šiuo konkrečiu atveju matyti, kad įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi“ (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-701-265/2021).
Taigi, norint žemės sklype pakeisti servituto vietą, pirmiausia reikia šiame žemės sklype nustatyti naują servitutą, o esamą servitutą panaikinti išnykus jo būtinumui.
– Ar padalijus žemės sklypą, kuriame buvo nustatytas servitutas, servitutas išnyksta?
– Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.115 str., padalijus žemės sklypą, kuriame yra nustatytas servitutas, t. y. tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai.
– Kas turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų?
– Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 10 dalį, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:
• savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės patikėjimo teise savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valdomiems valstybinės žemės sklypams, perduotiems Vyriausybės nutarimu, ir savivaldybės patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams ne miestų ar miestelių teritorijų ribose;
• Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;
• Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.
Kada baigiasi servitutas?
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 str. 1 dalyje reglamentuojama, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
Naujausi komentarai