– Prisiminkime įvykį, kuris neseniai nutiko Jungtinėse Amerikos Valstijose. „United Airlines“ orlaivis „Boeing 737“ buvo priverstas leistis avariniu būdu, kai į pilotų kabiną, manoma, pataikė meteorologinis balionas. Vienas pilotas buvo sužeistas. Smūgis sutrupino orlaivio priekinį stiklą. Tikėtina, kad lėktuvas pataikė į smėlio maišelį, kuris sveria apie kilogramą. Pastaruoju metu į Lietuvos teritoriją skrenda meteorologiniai balionai, gabenantys 20 ir daugiau kilogramų kontrabandą. Kas nutiktų lėktuvui susidūrus su tokiu kroviniu?

– Vienas dalykas – balastinio maišelio tankis šiek tiek didesnis, todėl gali lengviau išdaužti stiklą. Cigarečių tankis – gana mažas. Kai kuriais atvejais poveikis gali būti mažesnis, tačiau, jeigu lėktuvas susiduria su 20 ar daugiau (būna ir iki 40 kilogramų) masės kroviniu, tai gero galima nesitikėti. Tikrai būtų pažeidimų. Vėlgi, priklauso nuo pataikymo vietos, laiko (skrendant ar leidžiantis) bei greičio. Pažeidimai gali būti pakankamai rimti. Pavyzdžiui, pataikius į variklį ar išdaužus pilotų kabinos stiklą. Gali būti įvairių pasekmių.

– Kiek įtakos turi tai, kad kontrabandiniai balionai gali skristi 4–8 kilometrų aukštyje, o greitis – ganėtinai įspūdingas – 200 km/val.?

– Greitis priklauso nuo vėjo. Jeigu jis pučia 200 km/val., tuomet ir balionas skris tokiu pat greičiu. Visgi, kylant aukščiui, didėja ir greitis. Jeigu greitis mažesnis, tai ir balionas skris lėčiau. Taigi, labai priklauso nuo vėjo krypties ir greičio. Pavyzdžiui, lėktuvui skrendant savo kreiseriniu greičiu (apie 800 km/val.), balionas, judantis 100–120 km/val., didelės įtakos neturėtų. Leidžiantis – lėktuvo greitis yra mažesnis, tuomet baliono judėjimas turi didesnę įtaką.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O aukštis?

– Lėktuvai, kurie nesileidžia, o skrenda savo maršrutu, yra aukščiau – apie vienuolika kilometrų. Dažniausiai balionai iki tokio aukščio nepakyla. Sakoma, kad gali pasitaikyti įvairiai. Taigi, didžiausia grėsmė tiems lėktuvams, kurie kyla arba leidžiasi. Iki 5–6 kilometrų aukščio pavojus – gana didelis. 

– Taigi, susidurti su tokiu objektu pavojingiau kilimo ir leidimosi metu?

– Abiem atvejais nieko gero nebūtų. Kreiseriniu greičiu skrendant – didesnis greitis ir kinetinė energija, todėl gali būti sunkesni pažeidimai. Vis dėlto, kylant arba leidžiantis, pažeidimai taip pat gali būti pakankamai rimti. 

– Ar pilotai gali išvengti susidūrimo? Pavyzdžiui, naktinio skrydžio metu.

– Naktį, rūko metu arba būnant prastam matomumui, šansų beveik nėra. Fiziškai balionas nebūtų matomas. Naktį, jeigu skaidrus dangus, galbūt kas nors matytųsi, tačiau viskas priklauso nuo oro sąlygų. 

– O jeigu balioną pastebi, ar pilotai gali jo išvengti?

– Taip, be abejo. Jeigu mato, gali ir išvengti. Didelių sunkumų nebūtų. 

– Tačiau esant prastam matomumui…

– Jeigu blogas matomumas, išvengti objekto nėra šansų. Lėktuvo radarai skirti aptikti didesnius objektus. Taip pat ir oro navigacijos radarai aptinka didesnius objektus. Įprastai radarais neaptinkami smulkūs objektai.

– Taigi, neužfiksuotų, nors objektas – gana didelis?

– Vėlgi, jis nėra labai didelis – metras prie metro. Lyginant su lėktuvų dydžiais, tai tikrai nėra daug.

– Skrydžio metu pasitaiko išorinių grėsmių, kai būna apgadinamas lėktuvas, pavyzdžiui, susidūrus su paukščių pulkais, kurie gali ir į variklį patekti. Ar gali susidūrimas su balionu prilygti susidūrimui su paukščiais?

– Galbūt kas nors panašaus yra nutikę, tačiau paukštis turėtų būti gana didelis. Jeigu balionas pataikytų į variklį, pastarasis smarkiai nukentėtų. Pataikius kitur, gali nukentėti, pavyzdžiui, piloto kabina. 

Gali būti visokių rimtų pasekmių. 

– Iš esmės, susidūrimas su balionu gali baigtis katastrofa?

– Taip. Gali būti visokių rimtų pasekmių. 

– Didesnė tikimybė, kad baigtųsi prasčiausiu scenarijumi, ar vis dėlto yra vilties?

– Priklauso nuo to, kur pataikys. Taip pat ir su paukščiais. Jeigu paukštis pataiko į lėktuvo nosį, tai ją apgadina, sulanksto, tačiau rimta avarija neįvyktų. Jeigu pataikytų į vieną variklį – blogai, bet yra antrasis. Blogiausia, jeigu paukščių pulkas pataikytų į abu variklius. Tada lėktuvas taptų sklandytuvu. Priklausytų nuo sėkmės ir piloto meistriškumo – ar pavyktų nusileisti, ar ne. 

– Tai net ir paukščiai kelia pavojų…

– Be jokios abejonės. Dėl paukščių įvyko daug įvairių katastrofų. Tai – rimtas pavojus.

– Pokalbio pradžioje paminėjome, kad šimtai skrydžių buvo paveikti, 27 tūkstančiai keleivių arba vėlavo, arba turėjo keliauti iš kitur. Tikėtina, kad tiek pat yra nusiminusių ir pasipiktinusių žmonių. Balionai skraidinami nuo 2023 metų, žinoma, dabar jų kiekiai – gerokai išaugę. Balionai taip pat atsidurdavo ir oro uosto teritorijoje, bet darbas nebūdavo stabdomas. Dabar imamasi kitų veiksmų.

– Anksčiau, kiek pamenu, būdavo skelbiamas pavojus. Informacijos neturiu, kodėl dabar būna toks sujudimas. Sakyčiau, kad ši problema senokai nesprendžiama. Vis dėlto gerai, kad bent jau dabar susiprantama. Jau yra nuostata numušinėti balionus, nelaukti, kol jie nusileis patys. 

– Tikėkimės, kad pavyks išspręsti šią problemą.