Po pirmojo parlamentarų kreipimosi liepos pabaigoje ministerija teigė, kad ši „taikos sutartis ir atskiros jos nuostatos neviešinamos“.

„Pažymėtina, kad Seimo nariai, suprasdami, jog taikos sutartis yra konfidenciali ir kad jos viešinimas galėtų prieštarauti šalių susitarimams ir teisės aktams, niekada nereikalavo šio dokumento atskleisti viešai“, – teigiama šią savaitę išsiųstame Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) kreipimesi.

„Prašymo esmė buvo sudaryti galimybę su sutartimi susipažinti nustatyta tvarka, formatu ir sąlygomis, pavyzdžiui, tam skirtose, specialiai pritaikytose patalpose Seime“, – nurodo parlamentarai.

Pasak konservatorių frakcijos Seime seniūno Mindaugo Lingės, parlamento narių teisė gauti informaciją apie Vyriausybės darbą yra įtvirtinta Konstitucijoje, įstatymas taip pat numato galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta informacija.

Konservatorių teigimu, įgaliojimas Energetikos ministerijai atstovauti valstybei tarptautinio arbitražo ginče su „Veolia“ nesudaro pagrindo „atriboti Seimo narių nuo informacijos apie valstybės vardu atliekamų veiksmų turinį ir rezultatus“.

„Seimas, būdamas tautos atstovybė, yra sudėtinė valstybės valdžios sistemos dalis, todėl nėra teisinio pagrindo traktuoti Seimo kaip trečiosios šalies ir atsisakyti sudaryti galimybę Seimo nariams susipažinti su dokumentu, kuris yra valstybės sudarytas ir jos įsipareigojimus apibrėžiantis aktas“, – teigia parlamentarai.

Po pirmojo frakcijos kreipimosi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad, šiuo metu byloje vykstant procesiniams veiksmams, su „Veolia“ yra sutarta, jog, kol jie bus baigti, sutartis nebus viešinama.

Vėliau ministras neatmetė galimybės, kad taikos sutartis ateityje gali būti paviešinta pilna apimtimi.

Kaip skelbta, po ilgus metus trukusių teisminių ginčų liepos 17 d. Prancūzijos „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinių tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, o Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ dukterines įmones – „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitas.

Taikos susitarimu Prancūzijos bendrovė įsipareigojo Lietuvai sumokėti 35 mln. eurų.

Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Lietuvos teismuose atsisakoma ieškinių prieš „Veolia“ įmones, tačiau Vilniaus apygardos teisme toliau bus nagrinėjamas Vyriausybės ieškinys prieš bendrovę „Icor“, verslininkus Andrių Janukonį, Liną Samuolį bei buvusį Vilniaus merą, dabartinį Seimo narį Artūrą Zuoką.

Kaip skelbė teismas, patikslinus ieškinio reikalavimą valstybė iš atsakovų atlyginti daugiau nei 50 mln. eurų dydžio žalą.

Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuvos teismui nutraukus valstybės bylą prieš „Veolia“ bendroves, likę atsakovai šį sprendimą rugpjūčio pradžioje apskundė Apeliaciniam teismui.