Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ketvirtadienį Seime priimtą sprendimą kriptoįmonių klientų identifikavimo prievolę numatyti nuo 700, o ne 0 eurų ribos, vadina rizikingesnio reguliavimo pasirinkimu.

Tačiau patys rinkos dalyviai sako sveikinantys parlamentarų apsisprendimą palaikyti kriterijų, numatytą pirminiame Finansų ministerijos registruotame projekte.

Nors ministerijos parengtomis pataisomis buvo siūloma reikalavimo ribą sumažinti būtent nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos, šios savaitės pradžioje pataisų svarstymo metu Seimas jau buvo apsisprendęs pritarti Lietuvos banko iniciatyvai anoniminius sandorius apriboti nuo pat pirmojo euro.

Tačiau tuomet premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė bei dar grupė parlamentarų suskubo registruoti patobulinimą, kuriuo būtų grįžtama prie pirminio projekto varianto. Galiausiai Seimas apsisprendė pasilikti būtent prie 700 eurų ribos.

Nors diskusijose dėl kriptoįmonių veiklą reguliuojančių pataisų dalyvavęs šio sektoriaus atstovas, UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis pripažįsta, kad Seime vykusi procedūra jį kažkiek nustebino, tačiau jis kartu akcentavo sveikinantis galutinį parlamento apsisprendimą.

„Procesas tikrai atrodė neįprastas. Jo nesitikėjome tokio sudėtingo. Institucijų ir verslo pokalbis atrodė kaip pakankamai subalansuotas, o po to buvo bandoma subalansuoti dar daugiau. Tai manau, kad galiausiai įvyko tai, kas turėjo įvykti“, – Eltai po galutinio balsavimo teigė S. Galatiltis.

Jo vertinimu, Lietuvos banko siūlomu reikalavimu buvo bandoma „užbėgti įvykiams už akių“, kadangi 0 eurų ribą numatantis Europos Taryboje rengiamas „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamentas turėtų įsigalioti tik nuo 2025 m.

Vis tik, sektoriaus atstovas akcentavo, kad brandžios kriptoįmonės palaikė visus kitus saugiklius, kuriuos buvo pasirinkta įtraukti į Finansų ministerijos parengtą projektą.

„Vyko tarpinstitucinė diskusija įtraukiant verslą, atsižvelgiant į argumentus, atliekant visus namų darbus. Tai vertinu kaip nuoseklų ir prasmingą sprendimą Lietuvai“, – tvirtino „Bifinity“ vadovas.

„Labai geras pavyzdys, kaip įmonės ir valstybinės institucijos rado kompromisą“, – pridūrė S. Galatiltis.

S. Krėpšta: Seimas pasirinko rizikingesnį reguliavimą

Tačiau reikalavimą numatyti 0 eurų ribą Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) inicijavęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta parlamentarų apsisprendimą vertina kaip rizikingesnio reguliavimo pasirinkimą.

„Rizikingesnis reguliavimas palieka daugiau potencialios erdvės pinigų plovimo, sukčiavimų, sankcijų apėjimo ir kitoms rizikoms“, – po galutinio balsavimo sakė S. Krėpšta.

Šalies centrinio banko valdybos narys naujienų agentūrai ELTA anksčiau yra teigęs, kad Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu padedamas geras pamatas šio sektoriaus reguliavimui gerinti. Tačiau, pasak jo, norint, kad „keletas akmenukų“ iš šio gero pamato nebūtų išplauti, reikia atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius.

Kaip tuomet pažymėjo banko atstovas, kriptopaslaugų teikėjų skaičius šalyje nuo 2020 m. buvusių 9 įmonių šių metų antrą ketvirtį pašoko iki 407. Jo teigimu, pagal kriptosektoriuje veikiančių įmonių skaičių Lietuva dabar yra tarp lyderių visose Europos Sąjungoje, tačiau kokybiško sektoriaus reguliavimo kontekste esame prie prasčiausių.

Anot S. Krėpštos, ministerijos pasiūlyta ir Seime galiausiai priimta nuostata praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

Už tai, kad projektu reikalavimas identifikuoti klientus būtų numatytas nuo 700 eurų vertės sandorių ribos, ketvirtadienį balsavo 66 Seimo nariai, 8 prieš, o 12 susilaikė.

Didinamas kriptoįmonėms taikomas įstatinio kapitalo reikalavimas, griežtinami kriterijai vadovaujantiems darbuotojams

Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė G. Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje. Tuomet jį apsispręsta svarstyti skubos tvarka.

Projektu taip pat nustatoma išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.