Kritikuojami siūlomi NT mokesčio tarifai: savivalda tikriausiai rinksis mažiausius | KaunoDiena.lt

KRITIKUOJAMI SIŪLOMI NT MOKESČIO TARIFAI: SAVIVALDA TIKRIAUSIAI RINKSIS MAŽIAUSIUS

Besitęsiant diskusijoms dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, abejojama dėl siūlomų tarifų dydžių, kuriuos nusistatytų savivaldybės.

Finansų ministerijos pirmadienį surengtos diskusijos dalyviai akcentavo tikimybę, jog savivaldybių politikai bus politiškai motyvuoti nusistatyti minimalius NT mokesčio dydžius. Be to, pastebima, kad savivaldybės gali manipuliuoti plačiu apmokestinimo koeficientu.

NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Savivaldybės turėtų teisę apmokestinti komercinės paskirties būstą nuo 0,1 proc. iki 3 proc. tarifu.

Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo ruožtu tikino palaikąs visuotinį NT mokestį, kuris potencialiai leistų padidinti savivaldybių biudžetų pajamas. Vis tik ekspertas pabrėžė, kad siūlomi mokesčio dydžiai gali būti maži, o numačius išimtis kyla piktnaudžiavimo rizikų.

„Dabartinėje formoje tarifai yra simboliniai ir savivaldybėms lieka didžiulis spektras nustatyti labai mažą tarifą ir numatyti išimtis. Kai yra išimtys, visą laiką užsidega raudona šviesa, kad gali atsirasti daug erdvės piktnaudžiavimui“, – diskusijoje kalbėjo N. Mačiulis.

Jo nuomone, kartu su mokesčiu derėtų numatyti nacionalines gaires, kurios apribotų visišką savivaldybių laisvę ir užkirstų kelią galimoms manipuliacijoms mokestinėmis išimtimis.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus abejojo, ar dabartinis NT mokesčio modelis iš tikrųjų būtų efektyvus didinant pačių savivaldybių surenkamas pajamas. Jis pastebi, kad daug savivaldybių nėra didelės, jų politikai artimi su gyventojais bei gali būti motyvuoti „nerasti savyje jėgų, kad šis mokestis būtų realus pajamų šaltinis“.

„Tai susiję su tuo, kad šis mokestis yra ne verslui, ne dar kažkam, o rinkėjams. Mūsų savivaldos mažos, jų yra 60, ten yra labai glaudus santykis tarp savivaldos tarybos narių ir gyventojų. Net jei ir viena partija siūlytų didesnį mokesčio tarifą, kita partija konkuruotų su ja siūlant mažesnį, iš paskatų perspektyvos, pajamų pusėje matau problemų“, – teigė G. Šimkus.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, savivaldybėse, kuriose politikus renka mažos bendruomenės, iš tikrųjų yra didelė tikimybė, jog, vadovaujantis politiniais išskaičiavimais, bus vengiama taikyti aukštesnius mokesčio tarifus.

„Asmeniškai suprantu, kad savarankiškumas yra ne tik būti fainu, pūkuotu ir visiems labai geru. Reikia pasakyti, kad yra galimybė nustatyti mokestį ir mes norėtume jį nustatyti, bus visiška atskaitomybė, matysime, kur išleidome ir pan. Bet šiaip, politiškai, tai labai nepopuliaru“, – svarstė M. Sinkevičius.

Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų. Anot M. Sinkevičiaus, 25 mln. eurų savivaldybėms nebūtų didelės pajamos.

„25 mln., jei kalbame apie tą grindų lygį, ne apie lubas, nėra labai didelis pajamų šaltinis ir mes visi suprantame, kad jis „nusės“ didžiuosiuose miestuose“, – kalbėjo politikas.

Tuo metu N. Mačiulis taip pat akcentavo, kad savivaldybės pačios norėtų savarankiškai rinkti siūlomą mokestį. Jo nuomone, savivaldos politikams „labai smagu“ patiems leisti centrinės valdžios skiriamas lėšas viešajai infrastruktūrai gerinti, tačiau jei tam reikiamas lėšas rinkti iš gyventojų būtų nepopuliaru.

„Iš tiesų yra daug patogiau: „duokit mums dotacijų, tegul ateina finansavimas iš centrinės valdžios, o mes tuos pinigus įdarbinsim“. Tai sunkiai išsprendžiama problema ir, kaip suprantu, pačios savivaldybės nelabai ir nori to instrumento“, – sakė N. Mačiulis.

„Jei paliekame tą intervalą nuo 0,1 proc, (minimalus tarifas už komercinės paskirties būstą – ELTA), tai ir bus jis 0,1 proc. Tų pajamų nebus ir savivaldybės tada apsisuks ir sakys, kad projektams neužtenka pinigų“, – mano „Swedbank“ ekonomistas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS