Plačiau apie elektros kainų šuolį pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
– Kaip šį kainų šuolį jaučia pramonė? Ar įmonėms tai tik vienadienis pakilimas, ar vis dėlto kur kas rimtesnis smūgis?
– Kažkiek šviečia saulė, bet ji jau gana žemai. Vasarą turėjome labai pigias kainas dėl pačios saulės energetikos bumo Lietuvoje. Daugeliu atvejų tie, kurie turi laisvosios rinkos sutartis arba perka elektrą biržos kaina, šiandien moka vidutiniškai daugiau nei 40 centų. Su tokia elektros kaina, aišku, nei pramonė, nei paprasti vartotojai, nei smulkusis verslas tikrai negali normaliai išgyventi. Ruduo, deja, panašus ir bus. Pirmiausia, aišku, viską galime suversti Hormūzo sąsiauriui ir iš dalies taip ir yra. Dujų kaina ketvirtadienį Roterdame buvo daugiau nei 90 eurų, t. y. beveik 100 eurų už megavatvalandę. Tai reiškia, kad kūrenant dujomis elektros kaina negali būti mažesnė nei 10 centų.
Žinant mūsų subtilybes, kad esame priklausomi nuo atsinaujinančios energetikos. Ją reikia balansuoti, tad turime labai daug naujai įrengtų balansavimo parkų, kaupimo baterijų. Tiesa, jų dar nepakanka, kad būtų galima išlyginti tuos kainų skirtumus. Ta kaina tokia ir susidaro. Aišku, ji nėra konkurencinga pramonei, brangsta visa mūsų produkcija. Nereikėtų vertinti pagal vienadienius dalykus. Mums svarbesnis metinis vidurkis, koks jis bebūtų. Tiesa, jis, aišku, viršija, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių kainas, praktiškai 40 proc. Lyginant su Švedija, Norvegija, kur taip pat yra pramonė, mes visgi mokame žymiai brangiau. Aišku, tai daro mus mažiau konkurencingus, nes Lietuvos pramonė sudaro daugiau kaip 70 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Tai silpnina mūsų pozicijas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kokios įmonės yra jautriausios būtent tokiems kainų šuoliams?
– Be abejo, tos įmonės, kurios naudoja daug energijos, t. y. visos didžiosios įmonės, chemijos pramonė. Plastikų pramonė patiria dvigubą smūgį, nes plastikas gaminamas iš naftos. Naftos kaina yra 115 dolerių už barelį. Tarkime, benzolo, iš kurio gaminamas pats plastikas, kainos augimas pasijus po 5–6 mėnesių. Vadinasi, visi plastikiniai daiktai per 5–6 mėnesius dar brangs. Taip pat brangi ir energija. Šioje vietoje, aišku, gali būti, kad reikės tam tikrų valstybės ir galbūt net Europos Sąjungos intervencijų, jei norime išlaikyti pramonę, gamintojus, nes konkuruojame skirtingomis sąlygomis.
– Kai pasitaiko tokie kainų šuoliai, ar įmonės prie jų prisitaiko? Kokių sprendimų imasi? Galbūt tokiomis dienomis dirba ne visu pajėgumu?
– Kalbant apie chemijos, trąšų pramonę, aišku, šiandien jie tikrai bando riboti gamybą, nes jų kaštai tampa nekonkurencingi. Taip pat ir kitos įmonės. Kiek žinau, vasarą būdavo taip, kad dieną, kai šviesdavo saulė, elektra būdavo pigi, bet naktį – brangi. Sakyčiau, daugelis įmonių, kurios anksčiau dirbo 24 valandas per parą, mažino savo pajėgumus, išleisdavo žmones atostogų vasaros metu. Nepaisant to, kad produktų poreikis yra, jos nebuvo konkurencingos, palyginti su kitomis šalimis.
– Ko galime tikėtis kalbant apie elektros kainas artimiausiu metu? Ar įmonės jai ruošiasi artėjančiai žiemai?
– Turime santūraus optimizmo, bet žiemos kainos bus didesnės. Tą reikia visiems suvokti ir suprasti. Aišku, viskas priklauso nuo to, kokia bus žiema. Jei ji bus tokia kaip praėjusi, manau, kad kainos bus dar didesnės. Jei žiema bus šilta, būsime tokiose ribose. Tiesa, kad grįšime prie tokių pigių kainų, kokios buvo prieš penketą ar šešetą metų, t. y. iki karo, akivaizdu, jog taip nebus.
Naujausi komentarai