Vyriausybė, siekdama teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, jos pertvarkai daugeliu atvejų iš esmės pasirinko tinkamas priemones, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai.

Tačiau jie pripažįsta, kad kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą. 

Tokią išvadą dėl mokesčių reformos LB pateikė Seimui – jos paprašė pusšimtis opozicijos parlamentarų, o Biudžeto ir finansų komitetas tam pritarė. Šia išvada Seimo nariai remsis teikdami pasiūlymus, o rudenį Seimas apsispręs dėl mokesčių reformos.

Pasak LB ekspertų, tik mažai daliai individuliai dirbančių gyventojų reikšmingai padidėtų mokestinė našta.

Centrinio banko skaičiavimais, 2026 metais individualiai dirbančių gyventojų vidutinis pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų tarifas padidėtų apie 6 procentiniais punktais – nuo 20,1 proc. 2023 metais iki 26,5 proc. 2026 metais, o dirbančiųjų pagal darbo sutartis – sumažėtų nuo 35,7 proc. iki 34,5 proc. (2024 metais).  

„Tai reiškia, kad mokestiniai pasiūlymai turėtų sumažinti skirtumą tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų tarifų nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 metais) iki 8 proc. punktų (2026 metais)“, – teigiama išvadoje. 

Prognozuojama, kad dirbančiųjų su verslo liudijimais pajamų ribos sumažinimas nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų turėtų paskatinti maždaug penktadalį jų rinktis individualią veiklą.

„Pasiekus metines pajamas nuo maždaug 30 tūkst. iki 55 tūkst. eurų (mokestinė našta – BNS) augs 9-11 proc. punktų, o nuo maždaug 55 tūkst. eurų –13-14 punktų. Taigi, vidutinių pajamų gavėjai gali būti paveikti daugiau nei mažiausias pajamas gaunantieji, bet mažiau nei daugiausia uždirbantieji. Turint omenyje, jog didžioji dalis individualia veikla užsiimančiųjų deklaruoja palyginti mažas pajamas ir tai, jog jų dalis sudaro tik 11 proc., darome išvadą, kad tik maža dalis vidutinių pajamų gavėjų reikšmingiau pajus mokesčių padidėjimą“, – sakoma išvadoje.

Dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčių jo progresyvumas šalies mastu sumažėtų, nes mažiau mokėtų didesnės vertės NT turintys gyventojai ir daugiau – turintys mažesnės vertės NT.

Kita vertus, NT mokestis galėtų padidinti savivaldybių pajamas ir galimybes finansuoti plėtrą, tačiau įplaukos į jų biudžetus gali būti santykinai nedidelės.

LB teigimu, mažiausia būstų, kurių vertė viršija 1,5 jų vertės medianos, dalis yra Visagine ir Panevėžyje, o didžiausia – Anykščių rajone ir Rietave. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šį rodiklį viršija atitinkamai 23 proc., 20,9 proc. ir 17,1 proc. būstų.

Palikus galioti šiuo metu esantį mokestį ir perskirsčius surenkamas pajamas savivaldybėms, ilguoju laikotarpiu būtų surenkama daugiau pajamų, o tai labiau įgalintų regionų plėtrą.

 

Lietuvoje tokie būstai sudaro 26 proc. visų būstų. Tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse NT mokesčio mokėtojų skaičius gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimties procentų visų NT savininkų. Be to, dėl skirtingų NT objektų verčių medianų savivaldybėse už tokios pat vertės pagrindinį būstą gali tekti susimokėti skirtingas sumas – mokestis nebūtų teisingas.

„Palikus galioti šiuo metu esantį mokestį ir perskirsčius surenkamas pajamas savivaldybėms, ilguoju laikotarpiu būtų surenkama daugiau pajamų, o tai labiau įgalintų regionų plėtrą“, – teigia ekspertai. 

Siūlomi mokesčių pakeitimai, tikėtina, itin nepagerins balanso tarp mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo. 

„Siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, turės palankų, bet ribotą poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje“,  – rašoma išvadoje.

Įgyvendinus reformą darbo sąnaudų dalis padidėtų labai nedaug, todėl pokyčiai neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, jos augimui ir įmonių skaičiui.

Vis dėlto, LB teigimu, pakeitimai skatintų smulkiojo ir vidutinio verslo augimą, o investicinė sąskaita (ISA) atvertų daugiau galimybių diversifikuoti verslo finansavimosi šaltinius, ji turėtų teigiamą poveikį finansinį kapitalą sukaupusiems ar ketinantiems jį kaupti gyventojams, tačiau šis poveikis bus nedidelis ir pasireikš per ilgesnį laiką.

LB pabrėžia, kad mokesčių reformos poveikis gyventojams bus nevienodas ir priklausys nuo žmogaus veiklos formos (darbo santykiai, individuali veikla ir kita), bendro pajamų lygio, NT vertės, jo registracijos vietos ir kitų aspektų.

Skaičiuojama, kad gyventojų pajamos 2028 metais dėl mokesčių reformos būtų 1,3 proc. didesnės nei nieko nekeičiant.

LB vertinimu, reformos poveikis šešėlinei ekonomikai priklausys nuo dirbančiųjų ir verslo reakcijos į pasikeitusią mokestinę naštą. Ekspertai mano, kad pakeitimai nesukurs papildomų paskatų gyventojams ir įmonėms registruotis kitose šalyse.

Siūlymas apmokestinti pajamas sumuojant visų rūšių pajamas, viršijančias 60 VDU arba 180 VDU ir joms pritaikant papildomus tarifus, suteiks mokesčių sistemai daugiau vertikalaus teisingumo, teigia centrinio banko ekspertai.

Dėl to labiau apmokestinamos būtų didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos, kurios iki šiol nebuvo apmokestinamos papildomai, pavyzdžiui, individualios veiklos, dividendų pajamos, taip pat tos su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos.

„Bendras tarifas dividendų pajamoms, jei bendra visų, įskaitant ir iš kitų šaltinių gautų pajamų suma viršytų 180 VDU, išaugtų 6 proc. punktais. Be to, mokesčių tarifai, pavyzdžiui, pajamoms iš dividendų, tebebus mažesni nei daugumoje kitų EBPO valstybių, bet didesni nei Latvijoje ir Estijoje. (...) Maksimalus gyventojų pajamų mokesčio tarifas taptų didesnis nei Lenkijoje, tačiau pajamų ir pelno mokesčių tarifų suma dividendų pajamoms tebebūtų mažesnė“, – rašoma LB išvadoje.

Siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, turės palankų, bet ribotą poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje.

 

Vertindamas reformą iš makroekonominės perspektyvos, LB daro išvadą, kad sumažėjusi bendra mokesčių našta skatins ekonomikos aktyvumą. Kita vertus, biudžetas dėl didinamo NPD gali netekti apie 0,3 proc. BVP pajamų jau 2024 metais, o vėlesniais metais – dar daugiau.

LB vertinimu, siūlomi pakeitimai realaus BVP augimo tempą 2024-2028 metais padidintų 0,4 procentinio punkto, o metinę infliaciją kilstelėtų 0,6 punkto. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS teigė, kad LB vertinimas yra išsamus ir atliktas įvairiais pjūviais.

„Vertinimas suteikia daugiau užtikrintumo mokesčių pertvarkos įgyvendinimui. Iki šiol turėjome tik gausybę įvairių tarptautinių organizacijų rekomendacijų, pagal kurias buvo ruošiami siūlymai – dabar turime mokesčių pertvarkos pasiūlymų ekspertinį vertinimą, konstatuojantį, kad iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės, o pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui“, – BNS teigė komiteto pirmininkas.

„Tikiuosi, kad į šį vertinimą bus įsiklausyta tiek nuogąstaujančių interesų grupių tarpe, tiek Seime, telkiant platesnį palaikymą būtiniems ir seniai pribrendusiems sistemos pakeitimams“, – pridūrė M. Lingė.