Daug kainuoja

„Teigiamai vertiname siūlymą didinti nekilnojamojo turto mokesčio visuotinumą, išlaikant progresyvius, bet ne pernelyg didelius tarifus“, – žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

Mokesčių pertvarkos projektus Seime Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija registravo praėjusią savaitę.

Tarp jų – siūlymas nustatyti 40 tūkst. eurų neapmokestinamo NT kartelę. 0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Atsisakius siūlymų dėl 2 proc. tarifo, brangiausią daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc.

„Tai, ką matome, […] kas buvo pateikta Finansų ministerijos dabar jau konsultacijai, nemaža dalimi vienaip ar kitaip atliepia, […] ką anksčiau ar vėliau yra išsakęs LB“, – sakė G. Šimkus.

Finansų ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 12 proc. didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taikomą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui, atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, sugrąžinant standartinį 21 proc. apmokestinimą.

„Matome, kad Finansų ministerija pasiūlė mažinti esamas lengvatas, kurios daug kainuoja biudžetui, ir tai buvo vienas iš pagrindinių LB siūlymų, kaip finansuoti gynybos poreikių didinimą – būtent eiti per lengvatas. Teigiamai vertiname ir lengvatinio (PVM) tarifo didinimą“, – dėstė LB vadovas.

Mažins „gyvulių ūkį“?

Projektais taip pat siūlomi keturi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, priklausantys nuo sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies.

Anot LB vadovo, tokie ministerijos planai yra tinkamai pasirinkti siekiant mažinti „gyvulių ūkį“ valstybės mokesčių sistemoje.

„Finansų ministerija bando mažinti įvairių pajamų apmokestinimo skirtumus – velnias ten slypi detalėse, bet tai žingsnis teisinga kryptimi, mažinant […] gyvulių ūkį ir skirtingo pajamų apmokestinimo reiškinį Lietuvoje“, – akcentavo G. Šimkus.

Iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., daugiau kaip 120 VDU – 36 proc. tarifas.

Centrinio banko vadovas nesiėmė vertinti kritikos sulaukiančio siūlymo taikyti didesnį, nei numatyta anksčiau, tarifą didžiausioms pajamoms.

„Tai mokesčių progresyvumo įvertinimas – manau, dėl to dalyko turėtų pasisakyti politikai, kiek jis turi būti progresyvus, bet ne ekspertinė institucija“, – pridūrė G. Šimkus.

Be to, jo teigimu, cukraus mokesčio saldintiems gėrimams įvedimas prisidės prie kenksmingų įpročių visuomenėje mažinimo.

LB 2024 m. iš viso uždirbo 143,74 mln. eurų grynojo pelno, tai 6,1 karto didesnis pelnas nei 2023 m. ir didžiausias per pastaruosius penkiolika metų.

Projektuose numatyta apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, jei cukraus ar saldiklių kiekis 100 ml gėrimo viršija 5 g, taip pat gėrimams ruošti naudojamus sirupus, miltelius ar kitus koncentratus.

Tikimasi, kad naujausi siūlymai bus priimti dar Seimo pavasario sesijoje, tokiu atveju jie įsigaliotų nuo ateinančių metų.

Rekordinis pelnas

LB pelno įmoka į biudžetą už 2024-uosius per metus išaugo devynis kartus ir šiemet sudarys 130,04 mln. eurų, teigia G. Šimkus.

Anot jo, teigiamas sąlygas kūrė sėkminga finansinio turto valdymo veikla, leidusi pasiekti gerų investicinių rezultatų, sukaupti banko rezervai, padedantys kompensuoti galimas rizikas.

„Sukaupdamas tinkamus rezervus ilgesniu laikotarpiu, gali užsitikrinti galimybę didinti valdomą finansinį, investicinį turtą, o tai įgalina daugiau uždirbti paties pelno, nes gali prisiimti didesnes rizikas, kurios, beje, tampa labai aktualios žvelgiant į ateitį, kad ir į artimą ateitį, ir matant neapibrėžtumą pasaulio ekonomikoje“, – tikino G. Šimkus.

Seimas šį mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kurios leis visą 14 mln. eurų viršijančią LB pelno įmokos dalį pervesti į Valstybės gynybos fondą. Banko teigimu, jei įstatymas nebūtų pakeistas, už praėjusius metus bankas būtų galėjęs pervesti ne didesnę kaip 39 mln. eurų dydžio įmoką.

Prie krašto apsaugos finansavimo LB prisideda ir netiesiogiai, mokėdamas palūkanas Finansų ministerijai už jos centriniame banke laikomas lėšas.

„Pernai sumokėtų palūkanų suma už šiuos likučius buvo 160 mln. eurų – 45 proc. daugiau nei 2023 m.“, – pažymėjo G. Šimkus.

Galutiniais duomenimis, centrinis bankas 2024-aisiais iš viso uždirbo 143,74 mln. eurų grynojo pelno. Anot G. Šimkaus, tai 6,1 karto didesnis pelnas nei 2023-iaisiais ir didžiausias per pastaruosius penkiolika metų.

Centrinio banko vadovo teigimu, pernai LB buvo vienas iš nedaugelio Eurosistemai priklausančių bankų, sugebėjęs Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politiką įgyvendinti nepatirdamas finansinių nuostolių.

Visgi, kaip pabrėžė jis, pagrindinis LB veiklos tikslas yra ne pelnas, tačiau kainų stabilumas, o siekdami šį tikslą įgyvendinti centriniai bankai visose pasaulio šalyse patiria nuostolių.

Anot jo, vertinant tiek JAV planus įvesti pasaulinius muitų tarifus, tiek bendrą situaciją rinkose, 2025-ųjų LB finansiniams rezultatams numatoma daugiau neigiamų rizikų nei optimistinių ženklų.