Vasarą – daugiau skrydžių, daugiau ir keleivių nusiskundimų. Tad Liuksemburge Europos Sąjungos transporto ministrai pribrendo keisti jau pasenusias oro transporto keleivių taisykles.
„Derybos dėl to, ką pavyko pasiekti transporto ministrams, truko 12 metų. Kitaip sakant, ne taip lengva Europos Sąjungos lygiu pasiekti sutarimą“, – pabrėžė susisiekimo viceministras Julijus Glebovas.
Bet iš susitarimo – keleiviams ir geros, ir blogos žinios. Ministrai sutarė ilginti skrydžių vėlavimo trukmę nuo kurios keleiviams mokama kompensacija bei iš dalies, mažinti ir pačios kompensacijos dydį.
„Keleiviams tai nėra gera žinia. Dabar skaičiuojama, jog vidutiniškai 85 proc. keleivių, kurie iki šiol gavo kompensacijas, tai palies ir jie jų nebegaus“, – aiškino kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas.
LNK stop kadras.
Dabar keleiviams priklauso kompensacija, kai skrydis vėluoja bent 3 valandas. Tačiau siūloma šį laiką ilginti iki 4 ar net 6 valandų.
Siūloma 50 arba 100 euru mažinti ir kompensacijos dydį. Jei skrydis buvo iki 3,5 tūkst. kilometrų ar daugiau.
Lietuva tokiems pakeitimams ir nepritarė, tačiau pasigailėti keleivių nesiteikė kitos šalys.
„Nepritariame, nes tai būtų keleivių teisių pabloginimas“, – akcentavo J. Glebovas.
Kelionės lėktuvu mažiausiai nuspėjamos vasarą, kai didžiausias atostogų pikas bei žiemą, kai lėktuvus užtrunka paruošti šaltukui. Tačiau keliautojas guodžia, kad net ir tada skrydžiai vėluoja itin retai.
„Praėjusiais metais skridau 101 kartą lėktuvu ir tik vieną kartą man pasitaikė, kad gaučiau kompensaciją“, – pasakojo R. Širvinskas.
Skrydžių kompensacijų valdymo bendrovė teigia, jog avialinijos vengia pačios mokėti. Tad pakovoti už sugaištą laiką oro uoste priverstas keleivis.
„Būna, kad labai greitai išmoka, bet būna, kad vyksta teismai nuo poros savaičių iki poros metų“, – sakė „Skycop.com“ advokatas Nerijus Zaleckas.
Patirtai žalai įrodyti reikia turėti bilietą ar įlaipinimo kortelę, bet tik fiksuotai kompensacijai gauti. Jei oro uoste ištiko daugiau problemų, jau teks kliautis teismais.
„Jei buvo sugadintas bagažas, nedavė maitinimo, pralaikė salėje, kur karšta, keleiviai kreipiasi dėl moralinės žalos į teismus“, – tikino N. Zaleckas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau naujos taisyklės ragintų pasitempti ir oro bendroves. Viena ypač aktuali, kai dėl GPS ryšių trikdžių lėktuvams nepavyksta nusileisti Lietuvos oro uostuose.
„Jei skrydis neįvyko iki nurodyto oro uosto, tai būtų prilyginama skrydžio atšaukimui“, – pranešė susisiekimo viceministras.
Atšaukus skrydį, kompensacijos ir pinigų grąžinimas būtų automatiniai – keleiviui nereikėtų teikti atskiro prašymo.
„Daugybė žmonių keliauja, jie nežino, kaip pildyti. Man pačiam būna sudėtinga užpildyti kompensacijos formą, tačiau dabar aviakompanijos turės padaryti viską už jus, jums beliks įrašyti savo rekvizitus“, –pabrėžė kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas.
Tačiau šie pakeitimai dar ne galutiniai. Dabar laukia derybos su Europos Parlamentu, o jos gali užtrukti ir iki dviejų metų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)