LIETUVA DEDA MAKSIMALIAS PASTANGAS SUSITARTI DĖL ASTRAVO AE ELEKTROS BOIKOTO

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad derybos su Estija ir Latvija dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) tęsiasi, o Lietuva sieks maksimaliai apginti savo interesus.

Šalies vadovas kartu atkreipė dėmesį, kad į derybas įsitraukė ir Europos Komisija, kartu jis pabrėžė, jog tarimasis dėl Astravo AE elektros netrukdytų ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa.

„Būkime kantrūs, derybos yra toks procesas, kuris nesibaigia sulig noru arba kažkokių pasiūlymo pateikimu, nes šitą pasiūlymą turi suderinti visos šalys. Taip, aš aktyviai dalyvauju šitame procese. Taip, mes davėme įpareigojimus besiderančiam ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurie yra nukreipti į tai, kad Lietuvos pozicija turi būti tvirtesnė, o sutarimas Baltijos šalių minėtu klausimu turi būti pasiektas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Jis priminė aptaręs Astravo AE problematiką aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu.

Būkime kantrūs, derybos yra toks procesas, kuris nesibaigia sulig noru arba kažkokių pasiūlymo pateikimu, nes šitą pasiūlymą turi suderinti visos šalys.

„Šiuo klausimu šiandien kalbėjau ryte ir su Estijos premjeru Juriu Ratu, kuris padėkojo už mūsų pastangas aktyvuoti Europos Komisiją. Šiuo klausimu kalbėjausi ir su Europos Komisijos prezidente Urzula fon der Lajen (Ursula von der Leyen – BNS), ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu – BNS), kad Europa imtųsi to tarpininko arba moderatoriaus vaidmens šitame procese, nes priešingu atveju būtų labai sunku rasti tą kompromisą“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda kol kas nekomentuoja derybų eigos ir siūlo palaukti jų rezultatų.

„Europos Komisija to tarpininko vaidmens ėmėsi, šiuo metu derybininkai, gavę pirminius pasiūlymus, juos svarsto, derina ir nenorėčiau tų pirminių pasiūlymų kol kas komentuoti, kad nepakenkčiau derybų procesui. Manau, kad mes turėsime rezultatą. Ar jis bus patenkinamas, visiškai atitiks mūsų lūkesčius, – palaukime, kol bus rezultatas“, – kalbėjo prezidentas.

„Tikrai, visos pastangos yra dedamos, kad Lietuvos interesai būtų įgyvendinti kiek įmanoma geriau, o vienas iš svarbių interesų yra tai, kad šitas mūsų derybų procesas netrukdytų sklandžiam sinchronizacijos procesui“, – pabrėžė šalies vadovas.

Pasak jo, susitarimas dėl Astravo AE svarbus įgyvendinant sinchronizavimo projektą.

„Mes neturime per šitą taktinį derybų maratoną pamiršti, ko mes siekiame, o mes siekiame visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rytų elektros tinklo – atsijungti nuo jo ir jungtis prie kontinentinės Europos tinklo. Ir šitas susitarimas dėl mūsų nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės yra mūsų tiesioginis kelias į sinchronizacijos proceso sėkmę. Priešingu atveju, sinchronizacijos procesas bus ir klampesnis ir ilgesnis“, – kalbėjo prezidentas.

Briuselyje už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai antradienį su Europos Komisijos nare Kadri Simson aptarė elektros prekybą su trečiosiomis šalimis, Lietuvai toliau bandant įtikinti kaimynes solidariai boikotuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektrą. Už energetiką atsakinga eurokomisarė K. Simson socialiniame tinkle trumpai nusakė susitikimą kaip skirtą „aptarti naujausią situaciją Baltijos šalyse, susijusią su sinchronizavimu ir branduoliniu saugumu“.

Lietuvai derantis su Latvija ir Estija dėl artimiausiu laiku numatomos įjungti Astravo AE elektros boikoto, prezidentas Gitanas Nausėda birželį paragino užsienio reikalų ir energetikos ministrus suderinti pozicijas, kad Lietuva būtų „kaip vienas kumštis“.

Toks prezidento raginimas nuskambėjo, ministrui Ž. Vaičiūnui sulaukus opozicijos kritikos dėl esą nepakankamai ambicingo susitarimo su Latvija ir Estija projekto. Opozicija pareikalavo ministro nusišalinti nuo derybų. Kritikos projektui buvo išsakęs ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ž. Vaičiūnas yra sakęs, kad kol kas pasiektas susitarimo projektas, numatantis kilmės garantijų sistemą bei importo mokesčius, bet neįpareigojantis Latvijos, jau yra pakankamas įgyvendinti Lietuvoje priimtą vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.

Po susitikimo su prezidentu Ž. Vaičiūnas teigė, kad derybose su Latvija ir Estija bus siekiama bendro visų šalių įsipareigojimo nepirkti baltarusiškos elektros, o derybos tęsiamos ir erdvės joms yra: „be abejo, erdvės tikrai matau, jos tikrai yra, kad mes pasiektume dar geresnį susitarimą“.