Tokį finansavimą numatė dėl 2027-ųjų ES biudžeto susitarusi ES Taryba ir Europos Parlamentas, trečiadienį pranešė Finansų ministerija.
Ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva gaus daugiau finansavimo „aktualioms sritims“ – transportui ir energetikai, pasienio kontrolei, vidaus saugumui, kariniam mobilumui.
„Lietuvai, besiribojančiai su priešiškomis valstybėmis ir susiduriančiai su hibridinėmis grėsmėmis, tai ypač aktualu“, – pranešime sakė T. Valys.
Daugiausia ES lėšų Lietuvai numatyta iš Sanglaudos politikos fondų – apie 1,35 mlrd. eurų, Bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,85 mlrd. eurų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės – apie 0,43 mlrd. eurų. Dar 0,15 mlrd. eurų skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programai.
Pasak ministerijos, kitąmet bendri ES biudžeto įsipareigojimai sieks 199,7 mlrd. eurų, o mokėjimai – 211,5 mlrd. eurų. Jame 58,5 mlrd. eurų numatyta Sanglaudos politikai, 57 mlrd. eurų – žemės ūkiui, 22 mlrd. eurų – ES bendrai rinkai inovacijų, skaitmeninimo, junglumo transporto ir energetikos sektoriuose skatinti.
15,5 mlrd. eurų atiteks ES kaimynystės ir išorės veiksmų sričiai, 5,8 mlrd. eurų – migracijai ir sienų valdymui, 3,1 mlrd. eurų – saugumui.
Ministerijos teigimu, derybos dėl paskutinio 2021–2027 metų finansinės perspektyvos biudžeto Briuselyje truko 21,5 valandos.
Šimkus: Lietuvos skola viršys 60 proc. greičiau nei mano Europos Komisija
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus pareiškė, kad Lietuvos skola viršys Mastrichto kriterijumi nustatytą maksimalią 60 proc. ribą greičiau, negu prognozuoja Europos Komisija.
„Europos Komisijos vertinimu, 2036 metais mūsų skola gali viršyti 60 proc. Bet greičiausiai tai gali nutikti kur kas greičiau, negu tie metai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kur svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, teigė G. Šimkus.
„Todėl argumentas, kad valstybės skola yra maža, ir mes kažką dėl to galime, manau, kad jis praranda pačią esmę“, – kalbėjo jis.
Anot centrinio banko vadovo, dabar Lietuva juda į didelę skolą turinčių valstybių pusę: „Iki šiol gyvenome supratime, kad mūsų valstybės skola yra maža. Sakyčiau, kad mes judame į labiau tų šalių grupę, kurios turi didesnę skolą.“
G. Šimkaus teigimu, iškilus fiskalinio deficito pažeidimo rizikai Lietuvai gali būti skirtos piniginės baudos, sustabdyta Europos Sąjungos parama. Anot jo, tai keis investuotojų požiūrį į Lietuvą, net jeigu ir ES ypatingų priemonių prieš valstybę nesiimtų.
„Kitas dalykas yra tai, kad sustojome su 2029 metais – sakome, kad skola gali išaugti iki 54 proc. Bet gyvenimas 2029 metais nesibaigs, o skola greičiausiai toliau augs“, – tvirtino centrinio banko vadovas.
G. Šimkaus tvirtinimu, jeigu Lietuvai būtų pradėta deficito perviršio procedūra, valstybei gali tekti skolintis kur kas brangiau nei dabar.
„Jeigu bus pradėta perviršinio deficito procedūra, tai investuotojų akyse gali turėti tam tikrą kainą. Ir ta kaina gali būti apie 50 bazinių punktų nuo skaičiuojamo dabartinio palūkanų normos lygio“, – prognozavo G. Šimkus.
„Iš esmės tai reikštų, kad skola padidėtų ne 5 procentiniais punktais nuo BVP, bet iki 6,2 procentinio punkto BVP, o papildomos dėl brangesnio refinansavimo palūkanų išlaidos – nuo 0,2 proc. BVP iki 0,4 proc.“, – pridūrė centrinio banko vadovas.
Anot jo, Lietuva šiuo metu moka vienas aukščiausių palūkanų eurozonoje: „Manau, nepakankamai suvokta yra, kad Lietuva šiuo metu moka vienas aukščiausių palūkanų eurozonoje.“
„Ateiname į rinką, kai mums reikia refinansuoti skolą ir finansuoti naujus skolinimosi poreikius. Mes tą dalyką darome vis brangiau ir brangiau. Ir jeigu dar būtų pradėta perviršinio deficito procedūra, skola, kredito rizika gali investuotojų akyse dar labiau išaugti. Kodėl tai gali atsitikti? Nes didžiąją dalį investuotojų į Lietuvos vertybinius popierius sudaro nerezidentai. O jie paprastai yra, istorija rodo, jautresni palūkanų normų pokyčiams arba finansinės būklės pablogėjimui“, – įspėjo G. Šimkus.
Be kita ko, jis tikisi, kad ateityje, kaip ir ankstesniais metais, ne visi asignavimai bus išnaudojami: „Ir maždaug apie 0,3 proc. BVP gali būti nepanaudoti.“
Centrinio banko vadovas tvirtina, kad įvertinus ir teigiamas, ir neigiamas rizikas, šiemet valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,2 proc., kitąmet – 4,7 proc., o 2028 metais – 4,1 proc.
Finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad prie fiskalinės drausmės tikimasi grįžti maždaug po 5–7 metų.
„Tai nevyksta per vieną dieną, planuojame maždaug per penkerius–septynerius metus“, – komitete teigė ministras, atsakydamas į konservatorės Gintarės Skaistės klausimą.
LB išvadoje – perspėjimai dėl skolos ir deficito
Kaip teigiama LB išvadoje dėl trimečio biudžeto projekto, 2029 metais skolos ir BVP santykis jau gali būti 3,2 proc. punkto didesnis nei dabar planuojamas ir visiškai priartėti prie 60 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos. Tai mažintų galimybes finansuoti įvairias viešųjų paslaugų sritis.
Be to, pažymima, kad skolos tvarkymo išlaidos sparčiai didės dėl brangesnio įsipareigojimų refinansavimo. 2025 metų pabaigoje valstybės skolos vidutinė palūkanų norma buvo šiek tiek didesnė nei 2 proc., o dabar (spalio duomenimis) 10 metų tektų skolintis maždaug už 4,5 proc.
Centrinio banko vertinimu, išsipildžius rizikoms kitąmet valstybės skola galėtų siekti 49,4 proc. BVP (dabar planuojama 48,2 proc.), 2028 metais – 52,8 proc. (50,7 proc.), 2029 metais – 57,5 proc. (54,3 proc.), o valdžios deficitas 2027 metais galėtų būti iki 0,7 proc. BVP, o 2028–2029 metais – po 0,4 proc. BVP didesnis nei planuojama.
„Dėl to valstybei tektų daugiau skolintis, sparčiau didėtų skola ir jos tvarkymo išlaidos, o mažėjant galimybėms reaguoti į sukrėtimus didėtų šalies finansinis pažeidžiamumas“, – teigiama LB išvadoje.
Centrinio banko vertinimu, mokesčių pajamų planas iš esmės atitinka prognozuojamą vartojimo, darbo užmokesčio ir kitų dydžių augimą. Tačiau papildomų pajamų iš administravimo priemonių surinkimas yra neapibrėžtas, be to, didelė rizika nesurinkti šių pajamų. Anot LB, negavus šių pajamų 2027 metais būtų surinkta apie 200 mln. eurų mažiau mokesčių nei numatyta projektuose.
Dėl to 2027–2029 metais valdžios sektoriaus deficitas kasmet būtų apie 0,2 proc. BVP didesnis nei planuojama.
Be to, dabar numatomas 3,8 proc. BVP 2027 metų valdžios deficitas gali išaugti dar apie 0,7 procentinio punkto, jei vienu metu reikėtų papildomų dabar biudžeto projekte nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūrai, Ukrainai, viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems projektams.
Naujausi komentarai