Lietuvius darbdavius ruošiasi išstumti užsieniečiai

Transportas

Lietuvius darbdavius ruošiasi išstumti užsieniečiai

Tenka girdėti, kad ne itin kokios perspektyvos Lietuvos vežėjų laukia šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Ar tikrai vežėjai nerimauja dėl šio fakto, pakalbinome bendrovės „Konig-Trans“ direktorių Vadimą Jegorovą.

- Jūsų vadovaujama bendrovė „Konig-Trans“ – labai patyrusi krovinių vežimo tarptautiniais reisais organizacija. Tad ar pagrįsti šie būgštavimai?

- Galiu teigti, kad taip. Mūsų šaliai įstojus į ES, ateis sunkūs laikai Lietuvos vežėjams.

O žinant, kokius pastaruoju metu valstybės institucijos priima įstatymus ir normatyvinius aktus, susidaro įspūdis, kad įstatymų leidėjai gimė ne Lietuvoje. Galiu pateikti kelis pavyzdžius.

Kuro kainos

Lietuvos vežėjų konkurencingumą Europoje mažina keli mūsų šalies ekonomikos veiksniai - padidintas akcizo mokestis dyzeliniams degalams bei padidinti kelių mokesčiai.

Transporto įmonės patiria nuostolių pabranginus dyzelinius degalus - nuo metų pradžios dėl padidinto akcizo už litrą degalų tenka mokėti 14 centų daugiau. Paradoksalu tai, kad akcizas jau padidintas nuo sausio 1 dienos, o muito mokesčių tarifai galbūt bus sumažinti nuo gegužės 1-osios.

Lietuvos ūkio ministerijos duomenimis, ES nustatytas 4,7 proc. muitų mokesčio tarifas, tačiau jis suspenduotas ir realiai netaikomas. Tai reiškia, kad Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse degalus galima atsivežti su nuliniu tarifu. Lietuvoje nustatytas net 15 proc. dydžio tarifas. Dėl minėtų priežasčių Lietuvos vežėjams sunkiau konkuruoti ir Europoje, ir kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, kur dyzeliniai degalai gerokai pigesni. Lietuvoje finansiškai nenaudinga pirkti degalus ir per mūsų šalį tranzitu važiuojantiems kitų šalių vežėjams. Lietuvos vežėjai tarptautininkai stengiasi nusipirkti pigesnių degalų, nuvežę krovinius į kaimynines šalis. Susiklosčius tokiai situacijai, Lietuvoje parduodama mažiau degalų, dėl to ir valstybės biudžetas gauna mažiau pajamų.

Brangūs dyzeliniai degalai daugiausia nuostolingi vietiniais maršrutais važinėjančioms transporto įmonėms, negalinčioms nusipirkti pigesnio kuro užsienyje.

Kelių mokesčiai

Mokesčiai, mokami į Kelių fondą pagal Kelių priežiūros ir plėtros įstatymą, šiemet vienai transporto priemonei (iki 24 t) buvo padidinti maždaug apie 800 Lt. Specialistai apskaičiavo, kad 2004 metais dėl to vežėjai į Kelių fondą turės sumokėti 2,31 mln. Lt daugiau. Pridėjus išlaidas dėl padidinto degalų akcizo, vežėjams mokesčių našta padidės maždaug 14,19 mln. Lt.

Nepagrįstai didelį mokestį nustatė ir Veterinarijos tarnyba už veterinarijos sertifikato išrašymą tranzitu vežamam kroviniui. Juk realiai krovinio niekas netikrina... Negi tiek brangu išrašyti vieną dokumentą? Dar gerai, kad pavyko susitarti su Veterinarijos tarnyba ir už krovinius, atvežamus į terminalus, nusiderėti dėl mažesnio veterinarijos mokesčio, kurio tarifas nuo 80 Lt buvo sumažintas iki 10 Lt.

- Kaip ir kiekvienas darbdavys, tikriausiai rūpinatės verslo saugumu ir net nedvejodami draudžiatės draudimo kompanijose. Juolab kad jūsų veikla turi daug rizikos faktorių. Kaip integracija į Europos Sąjungą turės reikšmės šiai sričiai?

- Draudimo išlaidos – nemaža mūsų verslo dalis. Net šiandien įstatymuose, reglamentuojančiuose draudimą, matau nemažai klaidų.

Naujas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kuris įsigalios nuo gegužės 1 dienos, bus žalingas kai kuriems draudėjams. Mat jie yra įsigiję užsienio draudimo kompanijų (pavyzdžiui, „Cigna“, „Bulstard“) „žaliąsias kortas“, kurių galiojimo laikas baigsis po gegužės 1-osios. Nors jų „žaliosios kortos“ suteikia draudimo saugą visoje Europoje - bus priversti apsidrausti dar kartą, išskyrus lenkiškas „Cigna“, kurios susideda iš trijų egzempliorių: žaliosios kortelės, pasienio draudimo liudijimo ir poliso. „Cigna“ „žaliosios kortos“ blankas galioja visoje Europoje, išskyrus Lenkiją ir Lietuvą, pasienio draudimo liudijimas galioja Lenkijos teritorijoje. Bulgarijos draudimo kompanijos „Bulstrad“ draudimas yra vieno blanko ir draudiminę apsaugą garantuoja visoje Europoje, išskyrus pačią Bulgariją ir Lietuvą.

Problemą būtų galimą išspręsti, jei draudėjas, apsidrausdamas naujos formos draudimo sutartimi, gautų „žaliąją kortą“, kurios draudiminė apsauga galiotų tik tose šalyse, apie kurias susitartų draudikas ir draudėjas, pastarajam pateikus užsienio draudimo bendrovės galiojančią „žaliąją kortą“, kurioms draudiminės apsaugos nesuteikia minėtųjų kompanijų - „Cigna“, Bulstrad“ - „žaliosios kortos“.

Riziką likusiose Europos šalyse iki galiojimo termino pabaigos pasiimtų kitos užsienio draudimo kompanijos „žalioji korta“.

Todėl turėtų būti suteikta akivaizdi nuolaida draudimo įmokai už lietuviškąjį privalomosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (kartu išduodant „žaliąją kortą“), nes jis įstatymiškai leistų kirsti Lietuvos sieną. Priešingu atveju daug draudėjų dėl pakartotinio draudimosi patirs nuostolius. Kas juos kompensuos? Draudikai!? Europos Sąjunga!?

Gali būt dar viena išeitis. VDPK (Valstybinės draudimo priežiūros komisija; anksčiau VDPT - Valstybinės draudimo priežiūros tarnyba) nuo praėjusiųjų metų spalio 14 dienos mūsų šalyje uždraudė platinti kitų valstybių „žaliąsias kortas“, tačiau nenumatė, kad draudėjai, įsigiję metines „žaliąsias kortas“ iki 2003 10 14, kurių vėliausias pabaigos terminas gali būti šių metų spalio 14-oji ar net vėliau. Vadinasi, anksčiau dėl daugelio politinių sumetimų vėlavo ir kiti įstatymai, reglamentuojantys šią veiklą. Šis VDPT draudimas turėjo būti daug ankstesnis, t.y. ne vėliau, kaip iki 2003 balandžio 30 dienos. Arba iki 2003 metų spalio 14 dienos, numatant, kad „žalioji korta“ negali būti išduodama ilgesniam laikui kaip iki šių metų balandžio 30 dienos. Kas dėl to kaltas?

Tad galima numatyti Vakarų Europos verslininkų agresyvų veržimąsi į Lietuvą. Senojo pasaulio verslininkai ateis į Lietuvą su savo kapitalu, tikėdamiesi čia rasti pigios darbo jėgos, už mažą atlyginimą dirbančius vairuotojus ekspeditorius.

Tai bus ne tik dar viena kvalifikuotų specialistų nuoteka į užsienį, bet ir Lietuvos darbdavių pozicijų susilpninimas.