Vilniečiui Ramūnui pensija – ne tolima ateitis, o realus planas.

„Pensiją turi susiplanuoti, o planuoti reikia pradėjus dirbti, pradedant 20–25 m. ir reikia galvoti apie pensiją“, – kalbėjo „Telia“ žmonių ir kultūros vadovas Ramūnas Bagdonas.

Telekomunikacijų įmonėje dirbantis R. Bagdonas sako, jog valstybės pensijos užteks tik duonai ir sviestui. O sočiai senatvei reikia taupyti papildomai. Tą vyras daro antroje ir trečioje pakopose.

„Kaupimas – tai, kas garantuoja mano pensiją. Aš netikiu, kad išsiėmus ir nusipirkus televizorių – tas niekaip nepadės mano pensijai“, – sakė R. Bagdonas.

Vieniems svarbiau pensija, kitiems – komfortas čia ir dabar. R. Bagdonas iš antros pakopos nesitrauks, bet taip mąsto ne visi.

Bankai spėja – iš antros pakopos išeis tik kas ketvirtas. LRT užsakymo apklausa rodo – galbūt net dauguma  – 6 iš 10. Bet premjerei svarbu ne kiek, o kad žmogus spręs pats.

Bankininkai prognozuoja, kad kitais metais bręs tikras pinigų vakarėlis. Iš pensijų fondų į ekonomiką gali išjudėti daugiau kaip milijardas eurų.

„Ne paslaptis, kur nukeliaus – statybinės medžiagos ir NT rinka: butai, žemės sklypai, automobiliai ir prabangos prekės“, – aiškino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

LNK stop kadras.

Tačiau ekonomistai perspėja: po tokios šventės bus ir sunkios pagirios – mažos pensijos ir kainų šuolis.

„Ekonomikos skatinimas per pensijų reformą atneš ir aukštesnę infliaciją, kainų lygį, ypač paslaugų segmente“, – akcentavo A. Izgorodinas.

Klausimas ir koks likimas ištiks pensijų fondus. Dabar skaičiai įspūdingi. Pensijų fonduose šiuo metu sukaupta daugiau kaip 9 mlrd. eurų.

„Be abejo, dalies klientų praradimas skausmingas, bet manome, kad dalis gali likti kaupti ir trečioje pakopoje, atsiimti ne visas lėšas“, – komentavo „Swedbank investicijų valdymo“ atstovas Tomas Bakutis.

LNK stop kadras.

Bet ir atsiėmus milijardą, bankai tikina – nesikeis nei investavimo strategijos, nei rizikų valdymas.

„Naujų investicijų Lietuvoje tikrai būtų sunku tikėtis. Jos yra nelikvidžios, tačiau į pasaulio akcijas, obligacijas, kurios yra likvidžios, taip ir būtų investuojama“, – paaiškino „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

O kurie liks kaupti, irgi ramina. Jų dalyvavimas antroje pakopoje tikrai nebrangs.

„Jų pensijų fonduose turtas išliks tos pačios sudėties, rizikos valdymas, mokesčiai – viskas liks taip pat. Tai liekantiems dalyviams jų interesai jokiais būdais nebus pažeisti“, – užtikrino „SEB Investicijų valdymas“ vadovas Paulius Kabelis.

Skeptikai tikina, jog privatus kaupimas nepatrauklus, nes sukaupti pinigai atrodo per maži.

„Skaičiavo man „Sodra“ – jei neatsiimsiu, man kas mėnesį skaičiuos 38–40 eurų. Mano pensija nėra bloga, o tie 40 eurų gyvenimo nepagerins“, – kalbėjo vilnietis Andrius.

„Man jau paskaičiavo – 600 eurų. Nepragyvensi Lietuvoje, bet vaikai padės“, – sakė vilnietė Leukadija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

R. Bagdonas mano, kad lietuviams dar yra ko pasimokyti iš šveicarų. Ten kas mėnesį pensijoms savarankiškai atsidedama ne keli, o net keliolika procentų nuo atlyginimo.

„Tą mums reikia išmokti – turiu nuo jaunų dienų atsidėti pensijai. Tada į pensiją išeinu turtingas“, – teigė „Telia“ žmonių ir kultūros vadovas.

Panaši pensijų reforma prieš ketverius metus buvo įgyvendinta Estijoje. Penktadalis kaupusiųjų estų atsiėmė lėšas vos tik atsirado tokia galimybė. Buvo išimta maždaug 2 mlrd. eurų sukauptų lėšų.

Šalies centrinio banko duomenimis, infliacija dėl to buvo maždaug 2 proc. punktais didesnė, nei būtų buvusi be reformos.