Istorinė akimirka: Lietuva įsivedė eurą | KaunoDiena.lt

ISTORINĖ AKIMIRKA: LIETUVA ĮSIVEDĖ EURĄ

  • 4

Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad ketvirtadienį įvestas euras garantuos Lietuvai ekonominį ir politinį saugumą, o kaimyninių šalių ir Europos Sąjungos (ES) institucijų pareigūnai Lietuvos prisijungimą vadina visos euro zonos laimėjimu.

Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad ketvirtadienį įvestas euras garantuos Lietuvai ekonominį ir politinį saugumą, o kaimyninių šalių ir Europos Sąjungos (ES) institucijų pareigūnai Lietuvos prisijungimą vadina visos euro zonos laimėjimu.

Netrukus po vidurnakčio pirmąjį euro banknotą Vilniaus centre iš bankomato ištraukęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė tvirtai tikintis, kad Lietuva sustiprins euro šeimą.

„Euras bus mūsų ir ekonominio, ir politinio saugumo garantas, leis sparčiau plėtoti gyvybingą ekonomiką, kuriančią naujas darbo vietas, gausinančią žmonių pajamas“, – iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Naujųjų metų sveikinime euro įvedimą pavadino „galimybe augti ir būti modernia europietiška valstybe, kelti sau naujus tikslus ir drąsiai žvelgti į ateitį“.

Į Vilnių pasveikinti Lietuvos atvykęs Estijos ministras pirmininkas Taavis Roivas (Tavis Reivas) Lietuvos prisijungimą pavadino visos 19 šalių vienijančios euro  zonos pergale.

„Prisijungimas prie euro zonos nėra tik Lietuvos pergalė, tai ir Estijos, ir Latvijos, ir visos euro zonos pergalė. Euro zona šiandien gavo narę, kuri įsipareigojusi vykdyti visus svarbius kriterijus“, - kalbėjo Estijos premjeras.

Vaizdo sveikinimą lietuvių kalba įrašiusi Latvijos premjerė Laimduota Straujuma sakė, kad „Baltijos šalis jungia dar vienas simbolis - euras, kas dar labiau stiprins tautų gerovę ir susitelkimą“.

Europos centrinio banko pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) pabrėžė, kad Lietuva leidimą įsivesti eurą gavo, kai ėmėsi „išskirtinių priemonių“, turbūt turėdamas omenyje taupymo priemones, siekiant sumažint biudžeto deficitą, po to, kai šalies ekonomika per krizę 2009 metais smuko 15 proc.

„Europos centrinio banko valdančiosios tarybos vardu džiaugiuosi, kad euro zona dar išsiplėtė. Lietuva sunkiu metu ėmėsi išskirtinių priemonių, kad pasiektų savo tikslą prisijungti prie bendros valiutos zonos. Šis pasiekimas bus naudingas ir Lietuvai, ir euro zonai“, – vaizdo sveikinime teigė M.Draghi.

Lietuva prie euro zonos jungiasi tuo metu, kai joje vėl išaugo nerimas dėl Graikijos, paskelbusios apie pirmalaikius rinkimus.

Vyriausybė teigia, kad euro įvedimas bus naudingas ekonomikai, nes atpigs skolinimasis, išnyks valiutos devalvavimo rizika, o tai skatins eksportą ir investicijas. Valdžia teigia, kad solidarumo mechanizmai leis Lietuvai tikėtis pagalbos krizės atveju.

Litas su euru buvo susietas nuo 2002 metų, taigi Lietuva buvo priklausoma nuo Europos centrinio banko politikos, tačiau neturėjo balso teisės. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas nuo šių metų sprendžiamojo balso teise dalyvaus ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose.

„Lietuva iš euro zonos pinigų politiką importuojančios valstybės tampa visateise sprendimus dėl šios politikos priimančių valstybių klubo nare. Mūsų šalis įgyja balsą, siekiant kainų stabilumo euro zonoje ir sprendžiant kitus verslui ir gyventojams aktualius klausimus, susijusius su kreditavimo aplinka ir finansiniu stabilumu“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.

Jis taip pat palinkėjo „tarpusavio supratimo, kurio artimiausiomis dienomis tikrai prireiks“.

„Linkiu, kad 2015 metais visa, kas pozityvu, pasidaugintų iš 3,4528 kartų“, - pajuokavo V.Vasiliauskas, minėdamas oficialių lito ir euro kursą.

Įstodama į euro zoną, Lietuva tapo kuriamos Europos bankų sąjungos dalimi ir prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo. Tai reiškia, kad tiesioginę trijų didžiausių Lietuvos bankų – AB SEB banko, „Swedbank“, AB ir AB DNB banko – priežiūrą perima ECB.

Anot šalininkų, narystė euro zonoje ir gilesnė integracija į ES taip pat stiprina šalies saugumą, kuriuo ypač susirūpinta dėl agresyvių Rusijos veiksmų kaimynystėje.

Skaičiuojant paskutines minutes iki vidurnakčio, ant Katedros aikštėje Vilniuje buvo rodoma vaizdo projekcija, pasakojanti apie Lietuvos integraciją į Vakarų Europą, pradedant Karaliaus Mindaugo karūnavimu tryliktame amžiuje ir baigiant euro įvedimu.

Kritikai nerimauja, kad dėl apvalinimo išaugs kainos, o šimtus milijonų siekiantys įnašai į gelbėjimo fondą padidins valstybės skolą ir atims lėšas, kurios galėtų būti panaudotos kitoms reikmėms. Dalis ekspertų nuogąstauja, kad pigesnės paskolos paskatins valdžios išlaidavimą, o algoms augant sparčiau nei produktyvumui Lietuva ilgainiui praras konkurencingumą.

Litas Lietuvos nacionaline valiuta buvo 1922-1940 metais ir nuo 1993 metų iki šiol.

Iki mėnesio vidurio Lietuvoje bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais.

GALERIJA

  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
  • Euras – A. Butkevičiaus rankose
A. Ufarto / BFL nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

tai ir varykit

ten, kur rublis karaliauja, jei toks euras baisus atrodo, ko čia klykiat.

Kęstas Br.

Ir kovoje su Rusija reikalingos galvos - euras ir Lietuva: Pirma didelė problema - Lietuvo banko duomenimis, euras Lietuvai kainuos 120 milijonų eurų per metus įnašais į eurozonos fondus ir kitomis išmokomis. Tai nemaži pinigai mūsų mažyčiam kraštui (žiūrėk čia). Bet svarbiausia problema - kita. Eurozona turi bendrą valiutą eurą, bet neturi bendrų eurozonai mokesčių sistemos, kuri būtų atsakinga už visų (stiprių ir silpnų) eurozonos dalių stabilumą. Todėl tos stiprios eurozonos dalys (pvz. Vokietija) menkai remia silpnesnes (pvz. Graikiją). Rezultate šiandieninės krizės atveju silpnesnėse dalyse kas trečias - ketvirtas žmogus yra bedarbis. Žmonės pavargsta nuo nestabilumo ir betvarkės, todėl renka valdžią, kuri nori atsiskirti nuo eurozonos. Jei eurozona taip išyra, mūsų nuostoliai tampa didžiuliai. Tuo tarpu lenkai visa tai supranta ir į nestabilią eurozoną nestoja, nors Rusijos nekenčia labiau, negu mes. Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

kai kam smagu.....

Kas mums iš tos laimės ir iš tos garbės, jei mes tryse džiaugsimės, o TAUTA - liūdės. Gėda, minimumas 250 - 300 eurų, dorai dirbanciam biudžetininkui alga - 400 - 500 eurų per mėnesį. gali kvatoti tie trys ponai kai jų atlygis - gal 10 000 eurų per mėnesį, o gal ir daugiau. Ne tai ne pavydas, o tiesiog apgailėtina žiurėti į tokius vyriausybės klerkus, kai žiuri tik save, o ne tai, kad lietuvis jaustųsi oriai savo šalyje. argi tam žmonės ėjo po tankais, kad taip būtų žeminami po kiek metų. http://www.delfi.lt/video/verslas/euras/lietuvoje-ivestas-euras-is-bankomatu-issieme-pirmuosius-banknotus.d?id=66796484#ixzz3NZZnBQXP
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS