Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Karo akademijoje Vilniuje pranešė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Principas yra paprastas – ką gali, pasigamink pats Lietuvoje“, – sakė ji.
Ministrės teigimu, pirmiausia Lietuva planuoja pasigaminti reikalingus kiekius kritinės amunicijos.
„Esame pajėgūs čia turėti prieštankinių minų ir kitų minų gamybą“, – tvirtino ji.
D. Šakalienė informavo apie tris planuojamus kritinius gynybos pramonės klasterius.
„Pirmas – amunicijos, sprogmenų. Tikslas yra turėti Lietuvoje veikiančią integruotą sprogmenų bei sprogstamųjų medžiagų tiekimo grandinę, kuri leistų savarankiškai aprūpinti Lietuvos kariuomenę ir sąjungininkus kritine stambaus ir vidutinio kalibro amunicija, minomis ir kitais sprogmenimis“, – sakė ji.
Ministrės duomenimis, Lietuvai reikia mažiausiai 85 tūkst. prieštankinių minų, tam numatyta 50 mln. eurų.
Antras klasteris – dronų ir antidronų gamybos, įskaitant ilgo nuotolio dronus-raketas.
„Dėsiu visas pastangas, kad pritrauktume kritinių komponentų ir technologijų vystymą Lietuvoje. Tas procesas gana sėkmingai juda į priekį“, – tikino krašto apsaugos ministrė.
Trečiasis klasteris – kritinės karinės technikos gamybos ir remonto klasteris.
„Vakar kalbėjome su lenkais apie tai, kad tam tikrose srityse mes jau dabar esame pajėgūs jiems teikti tam tikrą pagalbą ir priežiūros paslaugas, kai kalbame apie sunkiąją ginkluotę“, – sakė D. Šakalienė.
Anot jos, taip pat krašto apsaugos tikslams planuojama panaudoti „Lietuvoje stiprų civilinį jūros klasterį“.
„Jie yra pasiruošę pereiti į karinį failą, tam sudarysime visas galimybes. Su kelių valstybių gynybos ministrais kalbėjausi, su gynybos pramone, kaip galima įtraukti Lietuvos laivų statyklas. Jie yra pasiruošę, tikrai nori bendradarbiauti ir gali tą padaryti“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, šiuo metu dėl bendradarbiavimo intensyviausiai kalbama su JAV, Vokietijos, Ukrainos, Šiaurės šalių gynybos pramonės gamintojais.
„Ir toliau skatinsime savo verslą per valstybės užsakymus ir pirkimus. Tikslas yra pavasario sesijoje priimti reikalingus pakeitimus dėl realaus žaliojo koridoriaus gynybos pramonei suformavimo“, – sakė D. Šakalienė.
Šios kategorijos ginklams priklauso karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais, automatiniai šaunamieji ginklai, šaudmenys su pramušamaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais, visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai, granatos ir granatsvaidžiai, visų rūšių bombos, torpedos, minos ir pan.
Taip pat žadama skirti 10 mln. eurų fondui „MILIinvest“ gynybos startuoliams, planuojama įkurti naują rizikos kapitalo fondą gynybos pramonei remti.
„Vėlyvesnėje stadijoje tam skirsime 20 mln. eurų“, – tvirtino D. Šakalienė.
Ji pranešė, kad gamintojams bus sudarytos galimybės savo produktus išbandyti kariuomenės poligonuose.
„Ten, kur matome kritinį mūsų kariuomenei poreikį, atversime poligonus mūsų pramonės produkcijos testavimui, bandymams“, – kalbėjo ji.
Ministrė tvirtino, kad Vyriausybė turi išgrynintą inovacijų integravimo į kariuomenę modelį.
„Taip pat turime viziją dėl gynybos srityje veikiančių įmonių su valstybės kapitalu holdingo steigimo, kad turėtume tikrai gerai veikiančią gynybos pramonės ekosistemą“, – sakė ji.
Penktadienį D. Šakalienė pabrėžė, kad Lietuvos valstybė turi pereiti į karo meto mąstymą.
Lietuva gynybinius pajėgumus stiprina pablogėjus geopolitinei situacijai. Valstybės gynimo taryba sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai per ateinančius penkerius metus skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 12 mlrd. eurų.
Lietuvos žvalgybos teigimu, per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, nors tokio laikotarpio ir nepakaktų pasiruošti plataus masto karui su Aljansu. Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.
(be temos)
(be temos)
(be temos)