LIETUVOJE SPARČIAI DAUGĖJA VYRESNIŲ DARBUOTOJŲ: KUR LABIAUSIAI VERTINAMA PATIRTIS?

Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų. Nors jų darbo paieškos užtrunka, o kvalifikacijos trūkumas lemia ir mažesnes pajamas, darbdaviai prie demografinių iššūkių turės prisitaikyti, teigia „Sodra“.

„Sodros“ duomenimis, kas penktas darbuotojas yra vyresnis nei 55 metų, o jų vidutinės darbo pajamos yra ketvirtadaliu mažesnės nei 20 metų jaunesnių žmonių.

„Tai didžiąja dalimi susiję su demografinėmis priežastimis. Keičiasi visų gyventojų struktūra, tie pokyčiai vėliau persikelia ir į darbo rinką“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Jos teigimu, 55-64 metų darbuotojų užimtumas siekia 57 proc. ir yra gerokai mažesnis nei 35-54 metų amžiaus žmonių, iš kurių dirba beveik 70 procentų.

„Gera žinia, kad vidutinės darbo pajamos visose amžiaus grupėse didėja panašiai. Augimo, kad ir kurioje amžiaus grupėje būtume, galėjome tikėtis tokio paties“, – sakė K. Zitikytė. 

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, 55-64 metų darbuotojų pajamos augo 9 proc. ir beveik atitiko vidutinį augimą šalyje. Vis dėlto jų vidutinės draudžiamosios pajamos, siekiančios 1144 eurus, yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1277 eurai) ir atsilieka nuo 35-44 metų amžiaus darbuotojų pajamų (1482 eurai).

Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – valytojais, namų tvarkytojais, autobusų vairuotojais, mokytojais. Tačiau jie nesudaro nė 5 proc. padavėjų, informacinių technologijų (IT) specialistų, programų kūrėjų, žmogiškųjų resursų, finansų specialistų.

Analitikės teigimu, biudžetiniame sektoriuje dirba kas trečias vyresnio amžiaus žmogus, tuo metu privačiame – kas ketvirtas.

Kas ketvirtas vadovas šalyje yra vyresnis nei 55 metų. Jie dažniau vadovauja sveikatingumo, švietimo, teisės, leidybos srityse, rečiau – reklamos, viešųjų ryšių, IT, finansinių ir draudimo paslaugų srityse.

„Vyresniųjų dalis yra didesnė tose profesijose, kur patirtis labiau vertinama, tai daugiau viešo sektoriaus profesijos. Tuo tarpu tai, kad naujose profesijose vyresniųjų matome mažiau, siunčia rimtą signalą, kad vyresnio amžiaus darbuotojų sunkiau prisitaikyti paklausiose šiandien profesijos“, – teigė K. Zitikytė.

Analitikės teigimu, demografiniai iššūkiai tampa iššūkiu ir darbdaviams, ir dirbantiesiems.

„Darbdaviai ateityje irgi turės atsižvelgti į darbo rinką, grafikus ar motyvacines priemones. O vyresnio amžiaus žmonėms tampa dideliu iššūkiu rūpintis kvalifikacija ir žiniomis, kad spėtų kartu su rinka“, – sakė K. Zitikytė.

Vyresniems darbuotojams susirasti darbą yra iššūkis. „Sodros“ duomenimis, tarp nedarbo išmokų gavėjų didžiąją dalį sudaro jaunesni, 25-35 metų žmonės, tačiau jie darbo ieško trumpiau nei vyresni.

Vienas iš aštuonių vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra netekęs dalies darbingumo, taip pat jie serga dažniau ir ilgiau.